Britų radijuje dirbantis lietuvis: čia niekam nekyla klausimas, ar muzika yra „formatas“, ar ne
Sekmadienis, 02 Gruodis 2012 20:01

Karolis Vyšniauskas,

www.DELFI.lt

2012 m. gruodžio 2 d. 15:12

studija

Jurgis Masilionis studijoje (G.Ajutytės nuotr.)

Jungtinės Karalystės muzikos industrija diktuoja madas Europai ir kaip lygi su lygiu konkuruoja su milžiniška JAV muzikos rinka. Tačiau joje savo vietą suradusių lietuvių praktiškai nėra. Jurgis Masilionis – maloni išimtis. Lesterio (orig. Leicester) mieste įsikūrusiame „De Montfort“ universitete garso inžineriją studijuojantis vaikinas kartu su bendraminčiais kuria „New Music Social“ – Lesterio radijuje „Demon FM“ ir internete transliuojamą laidą, kurios studijoje kas savaitę koncertuoja kylančios britų grupės. Jurgis pasirūpina, kad gyvų pasirodymų metu, garsas eteryje būtų toks, koks pridera.


Lesteryje jis – jau trečius metus. Per šį laiką Jurgis sukaupė solidų portfolio. Be „New Music Social“ jame – keletas išleistų minialbumų (EP) ir demonstracinių dainų versijų, darbas su audio teatru, pagalba radijo korespondentų transliacijoms.

Šiuolaikine britų muzika besidomintis ir prie jos ypač arti prisiliečiantis vaikinas DELFI papasakojo apie darbą radijuje, Jungtinės Karalystės muzikinę kultūrą ir kolegų britų reakciją jam pasidalinus lietuviškų muzikos grupių įrašais. Pastarosios buvo daug pozityvesnės, nei galėtum tikėtis.

Interviu papildytas J. Masilionio įgarsintais vaizdo klipais, nufilmuotais grupių pasirodymų „New Social Music“ metu. Visus juos galite rasti adresu youtube.com/demonfmlive.

- Paprastai siejantieji savo ateitį su muzika svajoja būti grupių vokalistais ar bent jau būgnininkais, o ne tais, kurie lieka užkulisiuose. Tu pasirinkai antrąjį variantą – studijuoji garso inžineriją. Kodėl?

- Visada norėjau suprasti muzikos fizinę sudėtį, iš ko šis audinys sudarytas. Esu „suklausęs“ daug mėgstamų įrašų į tai besigilindamas. O garso inžinerija ir yra mokslas, paaiškinantis, kaip, pasitelkus technologiją, galima suvaldyti pirmykštes sudedamąsias muzikos daleles ir iš jų suformuoti ką nors dar įspūdingesnio.

Žinoma, būti grupės „frontmenu“ būtų labai smagu. Juk, galų gale, jis ir yra pats svarbiausias asmuo, o garso inžinieriaus pavardė niekam nerūpi. Ir neturėtų rūpėti. Bet, manau, išsiversiu ir be to.

- Jungtinė Karalystė yra populiari tarp Lietuvos emigrantų, tačiau retas kuris sėkmingai integruojasi į britų visuomenę, juo labiau randa vietą šios šalies muzikos industrijoje. Kaip pavyko tau?

- Viskas prasidėjo, kai būdamas antrame kurse pradėjau vaikščioti į „atviro mikrofono“ (angl. „Open mic“ – K.V.) vakarus universiteto pabe. Sukaupęs pakankamai drąsos siūlydavau man patikusiems atlikėjams nemokamai įrašyti demonstracinius jų dainų įrašus universiteto studijoje. Taip įgavau šiek tiek įgūdžių, tuo pačiu sukaupdamas asmeninį portfolio.

Įrašai ir patirtis – tiek techninė, tiek socialinė – man padėjo praeiti atranką ir įsidarbinti universitete. Šiuo metu „De Montfort“ atlieku darbo praktiką, esu įrašų studijų ir kūrybinių technologijų departamento technikas. Esu atsakingas už universiteto įrašų studijas ir įrangą, padedu studentams ir dėstytojams, kai iškyla problemų. Taip jau yra, kad įrašų studijose problemų iškyla nuolat.

- Kartu su bendraminčiais kuri radijo laidą „New Music Social“. Kokia jūsų idėja?

- Tai laida, kurioje populiariname naujų, kol kas mažiau žinomų grupių muziką. Ją nekomerciniais tikslais, tik iš meilės muzikai, kuria entuziastai, norintys pasidalinti naujais netikėtais atradimais. Laidoje kalbinami muzikantai, pateikiama informacija apie naujai išleidžiamus albumus, pranešama, kokie dėmesio verti koncertai vyks mūsų mieste ar netoliese.

Žinoma svarbiausia laidos dalis yra live sessions (gyvo garso įrašai tiesiai iš radijo studijos – K.V.). Į juos kviečiamos koncertinį turą darančios ir į Lesterį atvykstančios grupes. Laida nėra išranki atlikėjų atžvilgiu, neturime vieno muzikos žanro, kuris dominuotų. Atvirkščiai – kuo daugiau įvairovės, tuo įdomiau. Kartais pavyksta pritraukti ir šiek tiek žinomesnių atlikėjų, kaip „Missing Andy“, kurie feisbuke turi daugiau nei 30 tūkst. „like“.

Šie pasirodymai yra filmuojami ir įrašomi iš anksto. Po to, kai daina nuskamba eteryje, internete pasirodo ir jos vaizdo įrašas.

ustebino „Colours Of Bubbles“ – nesitikėjau tokio griausmingo kūrinio kaip „Phoenix“ iš grupės tokiu spalvingu pavadinimu.

Arba „AVaspo“. Kartą mačiau juos gyvai, paliko labai didelį įspūdį. Tai grupė, kuri sugeba puikiai sujungti keistą avangardinę poeziją su gerklę spaudžiančia atmosferine muzika.

- Kaip manai, lietuviška muzika gali būti įdomi britų klausytojui?

- Man šis klausimas irgi visada buvo įdomus. Kadangi mes patys lietuvišką muziką dažnai vertiname pagal kriterijų „kaip lietuviams – visai gerai“, mūsų vertinimai nutolsta nuo objektyvumo, kiek jis yra įmanomas kalbant apie muziką. Tad norėjosi išgirsti nuomonę iš šalies.

Galiausiai, visai neseniai, kolegoms iš laidos įjungiau Lietuvos grupių dainų – paprašiau, kad paklausytų, pasakytų, ką mano.

Buvo džiugu girdėti, kad visiems labai patiko „Without Letters“. Tai manęs visai nenustebino. Bet vėliau jie pasakė gana įdomių atsiliepimų, visai kitokių, nei tikėjausi. Pavyzdžiui, mane labai nustebino, kad jiems patiko „Baltasis Kiras“. Jų manymu, ši grupė drąsiai galėtų groti vietos folko festivaliuose. Tai reiškia, kad norint patikti britams, dainuoti angliškai nėra gyvybiškai svarbu.

Taip pat buvo įdomu, kad kolegoms Lietuvos atlikėjai pasirodė turintys savą autentiškumą. Tai reiškia, kad lietuvių siekis būti panašiais į atlikėjus iš Vakarų irgi negarantuoja sėkmės.

Vis dėlto, jie pasigedo muzikoje catchiness – melodijos kuri įstrigtų galvoje ir priverstų niūniuoti.

Buvo išsakyta ir viena gan padrąsinanti mintis: dar prieš keletą metų idėja, kad Kanada muzikai galėtų pasiūlyti ką nors netikėto ir įdomaus, skambėjo juokingai. O dabar Kanada mums jau davė Austra, Grimes, „Purity Ring“. Tad negali žinoti!

- Žvelgiant iš šalies, Jungtinė Karalystė atrodo kaip beveik magiška vieta, kur kiekvienas vaikinas nori groti roko grupėje, o jo senelis turi muzikos plokštelių kolekciją. Kiek Britanijos, kaip „muzikos šalies“ įvaizdis atitinka realybę?

- Buvo tokia „Puma“ reklama „Hard Chorus“, kur „kampuoti“ futbolo sirgaliai bare šauniai dainuoja meilės dainą. Ji nėra toli nuo realybės – žmonės Britanijoje visuotinai muzikalūs. Jie išmanano pop muzikos istoriją, daugelis be sunkumų drąsiai padainuotų kokią nors klasikinę pop dainą. Taip pat čia sutikau daug gerai muzikuojančių žmonių.

Aš gyvenu mažame mieste, vietiniai sako kad Lesterio muzikos scena yra gana apgailėtina. Tačiau net ir turint tai omenyje, čia kas vakarą kur nors vyksta koncertas. Tuščiuose nuošaliuose Lesterio baruose esu matęs puikių pasirodymų. Negaliu nepaminėti kad „Kasabian“ (viena populiariausių šių dienų britų roko grupių – K.V.) yra iš Lesterio.

- Baigęs studijas planuoji čia likti, ar grįši į Lietuvą?

- Tikrai norėčiau anksčiau ar vėliau dirbti Lietuvoje, bet visi besimezgantys profesiniai kontaktai šiuo metu atsiranda tik Britanijoje. Na, bet kol kas pernelyg toli neplanuoju – juk reikia dar pabaigti universitetą. Liko dar pusantrų metų.



 


 

Ugdymas karjerai

ugdymas karjerai

Kalendorius

birželio 2017
PATKPŠS
1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930

Naudingos nuorodos


Z-Logo1

 

 

 

egzaminai

 

 

 

 

Logo_ilgas_180