Nekaltinkite mokyklos
Penktadienis, 08 Vasaris 2013 07:40

Nekaltinkite mokyklos: vaiko rezultatus nulemia tėvų išsilavinimas, knygos, internetas ir atskiras kambarys vaikas – ne paltas – antro tokio nenusipirksi

Mindaugas Jackevičius,
www.DELFI.lt
2013 m. vasario 7 d.
 seima
Jei namie turite daugiau kaip 100 knygų, esate įgijęs aukštąjį išsilavinimą, mėgstate skaityti, tai ir jūsų vaikų mokymosi rezultatai bus geresni, rodo tarptautiniai tyrimai. Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė daktarė Rita Dukynaitė interviu DELFI atskleidžia, kaip svarbu vaikams sekti pasakas, dainuoti, žaisti edukacinius žaidimus bei paaiškina, kokia asmeninio kambario ir interneto reikšmė.
– Neseniai paskelbti Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo (TIMSS) ir Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo (PIRLS) rezultatai. Kas turi įtakos mokymosi rezultatams? Ar teisūs sakantys, kad viską lemia mokykla?


– Tarptautiniai tyrimai rodo, kad mokyklos veiksnys labai svarbus. Bet jis ne vienintelis – veikia dar bent keli veiksniai. Vienas svarbiausių veiksnių greta mokyklos – namai ir šeima. Tiriami ne tik mokiniai, bet ir tėvų įgytas išsilavinimas, jų profesija bei edukacinė mokymosi aplinka: knygų skaičius namuose, interneto ryšio ir asmeninio kambario turėjimas.
–Ar vaiko mokymosi rezultatams turi įtakos tėvų išsilavinimas?
– Kuo aukštesnį tėvai turi išsilavinimą, tuo aukštesnio siekia ir vaikai, tuo aukštesnius rezultatus mokykloje jie demonstruoja. Bet nereikia tiesiogiai suprasti, kad kiekvieno tėvo išsilavinimas lemia kiekvieno vaiko išsilavinimą: tiesiog dažniausiai būna taip, nors kiekvienoje grupėje yra ir išimčių. Tyrimai rodo, kad labiau išsilavinę tėvai stipriau skatina vaikus išsilaikyti savo socialinėje grupėje arba pakilti į aukštesnę.
Pagal tyrimus Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse motinos išsilavinimas turi daugiau įtakos nei tėvo. Kuo aukštesnį išsilavinimą turi motina, tuo vaikų pasiekimai aukštesni. Galėtume daryti prielaidą, kad motina namų aplinkoje yra didesnė edukatorė, švietėja, mokytoja, pradinio raštingumo puoselėtoja nei tėvas. Tėvų profesija taip pat turi tiesioginę sąsają. Jeigu tėvas ar motina yra kurios nors profesijos specialistai, savo srities profesionalai, nebūtinai susiję su vaikų ugdymu, švietimu, tai vaikų rezultatai irgi aukštesni.
– Kaip dar tėvai gali daryti įtaką vaikų mokymosi rezultatams?
– Tirta ir tai, kaip patys tėvai linkę mokytis, kas jiems patinka. Tyrimai atskleidė, kad jeigu patys tėvai labiau linkę, pavyzdžiui, skaityti, jų vaikai irgi labiau įsitraukia į mokymąsi, labiau skaito. Jeigu tėvai savo malonumui skaito, ir mokinių rezultatai geresni (548 taškai). Jei to tėvai patys nemėgsta skaityti, jų vaikų rezultatai menkesni (509 taškai).

Įtakos turi ir tėvų lūkesčiai. Bendra Lietuvos ir pasaulio tendencija ta, kad visi tėvai norėtų aukštesnio vaikų išsilavinimo. 23 proc. Lietuvos tėvų nori, kad vaikai gautų aukštesnį nei bakalauro išsilavinimą. Prieš 10-15 metų buvo kita tendencija: tėvai labiau norėjo, kad vaikai gautų universitetinį išsilavinimą.
Jeigu tėvai kelia lūkestį, kad jų vaikai įgytų aukštesnį nei bakalauro išsilavinimą, PIRLS tyrime jų vaikų rezultatai jau 4-oje klasėje siekia 570 taškų. O tų tėvų, kurie sako, kad užtektų neuniversitetinio aukštojo arba bakalauro – 509 taškai. Tai didžiulis atotrūkis. O tų, kurie sako, kad užteks baigti vidurinę ar pagrindinę mokyklą – jų vaikų rezultatas 458.
– Ką tėvai dėl vaikų gali padaryti dar iki mokyklos?
– Svarbu ir tai, koks vaikas ateina į pradinę mokyklą. Tyrėjai atsižvelgia į šias veiklas: ar namuose skaitomos knygos, ar pasakojamos istorijos, ar namuose dainuojama, žaidžiami abėcėliniai žaidimai, kalbama apie vaikų atliktus darbus, ar kalbama apie skaitytus tekstus, ar žaidžiami žodžių žaidimai, ar rašomos raidės ir žodžiai, ar balsu skaitomos iškabos ir etiketės.
Pagal šiuos rodiklius mes nuo tarptautinio masto vidurkio niekuo neatsiliekame. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad dažnai tokiomis veiklomis užsiima 36 proc. tėvų. Jų vaikų rezultatas – 541 taškas. Nė vienas tėvas nepripažino, kad niekada to nedaro. 63 poc. prisipažino, kad tik kartais užsiima tokia veikla – tokių tėvų vaikų rezultatai iš karto 17 taškų žemesni. Jau anksčiau mokslininkai nustatė – kuo anksčiau pradedamos trys edukacinės veiklos – pasakų sekimas arba gerų tekstų skaitymas, perpasakojimas, skaičiavimas atmintinai ir klasikinės muzikos klausymas – tuo ryškesni pokyčiai tolesniame žmogaus gyvenime. Tai pagrindų pagrindas.
Ikimokyklinis ugdymas taip pat turi reikšmę. 53 proc. mokinių, kurie lanko ikimokyklinį ugdymą trejus ar daugiau metų – jų rezultatas lenkia tarptautinį vidurkį. Jeigu vaikai lankė mažiau nei trejus, bet ilgiau nei vienerius metus, rezultatas 9 taškais prastesnis. Tų, kurie niekada nelankė darželio, rezultatas dar prastesnis. Išvada – ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje teikia aukštą kokybę, duoda gerą pagrindą tolesniam vaikų mokymuisi.
– Kaip mokymosi rezultatus lemia namie turimų knygų skaičius ar asmeninis kambarys?
– Tirta, kiek namuose yra knygų, ar vaikas turi internetą ir asmeninį kambarį.
Daugiau nei 100 knygų namuose turi tik 15 procentų Lietuvos mokinių. Už juos mažiau turi tik 5 šalys: Indonezija (5 proc.), Kolumbija (6 proc.), Azerbaidžanas (8 proc.), Marokas (9 proc.) ir Iranas (14 proc.). O Australijoje net 41 proc. vaikų namuose turi daugiau nei 100 knygų (Švedijoje – 39 proc., Suomijoje ir N. Zelandijoje – 38 proc., Danijoje – 37 proc.). Kaimynai mus lenkia: Lenkija – 24 proc., Rusija – 25 proc.
Lietuvoje namuose internetą ir asmeninį kambarį turi 48 proc. vaikų. Prastesnė situacija yra 8 šalyse. Skurdžiausia situacija Azerbaidžane ir Indonezijoje: ten internetą namuose ir asmeninį kompiuterį turi tik 10 proc., Maroke – 16 proc. Priešinga situacija Norvegijoje ir Olandijoje – 87 proc., Australijoje – 74 proc., Anglijoje – 73 proc., Airijoje –72 proc. vaikų. Lenkija mus šiek tiek lenkia (52 proc.), Rusija atsilieka (40 proc.).
Ištyrus paaiškėjo, kad kuo daugiau vaikai turi išteklių, tuo geresni jų rezultatai. Lietuvos mokinių, kurių aplinka prisotinta šių išteklių, rezultatas 583 taškai, kur edukacinių išteklių trūksta – 474. Taigi rezultatas daugiau kaip 100 taškų. Tokia situacija ir skaityme, tiek matematikoje ar gamtos moksluose.
Tačiau knygų reikia ne tik turėti, ne tik jas skaityti, bet ir apie jas kalbėti, vertinti, patiko ar ne, interpretuoti. Jei vaikas mokosi interpretuoti, vertinti, daryti išvadas, tai ne tik pradinėje mokykloje, bet ir aukštesnėse klasėse geba taikyti įgytas žinias ir kurti naujus dalykus. Taip atsiranda inovatyvumas ir kūrybiškumas, kurių mūsų visuomenėje trūksta.
Galbūt tėvai supyks, prieštaraus, bet tyrimai rodo, kad šeimoje stokojama dėmesio sukurti palankią edukacinę aplinką vaikui mokytis, daryti ryškesnę pažangą. Deja, pagal edukacinę namų aplinką atsiduriame prie žemesnės ekonomikos šalių.
– Ką, Jūsų nuomone, lietuviai tėvai blogai daro, ko nežino?
– Prieš dvidešimt metų mes neturėjome tokios pramogų industrijos, ji buvo labai kukli. Iki nepriklausomybės ir pramoga, ir džiaugsmas, ir mąstymo šaltinis buvo knyga, biblioteka, kultūros namai, kuriuose galėdavai šokti, dainuoti, vaidinti. Dar kino teatras. Dabar mums atsidarė didžiulis pramogų pasaulis su visa infrastruktūra, kuri yra puošni, graži, priimtina, skani, spalvinga, linksma. Ir tai yra patrauklu tiek vaikams, tiek tėvams.
Nesu prieš pramogų parkus, bet ką sako pedagogai: vaiko zona kitokia, tad vestis jį į didelius sambūrius, kur jis mato tik kojas, itin dažnai nevertėtų. Kiekvienas tokiuose pursluose praleistas savaitgalis nėra labai gerai. Mes vaikus per mažai mokome susikaupti, dirbti ir siekti rezultato vieniems. Per mažai mokome dirbti mažose grupėse, porose. Kol kas pedagogikoje nėra jokio kito įrodymo kaip didžiulė knygų, kokio formato jos bebūtų, ir apskritai meno pasaulio reikšmė. Kartais kalbu su žmonėmis ir jie sako: dabar reikia mokytis gamtos mokslų, matematikos, užsienio kalbų, ir viskas. Manau, taip mes suprimityviname patį žmogų: bręstančiam žmogui ypač reikalingas ir menas, ir kūno kultūra.
Žmogus – sudėtinga asmenybė, jis yra homo sapiens, vadinasi, tiesmukai kalbant, reikia galvoti apie abiejų smegenų pusrutulių lavinimą. Išleista daugybė mokslo knygų, kuriose rašoma, kad ateities pasaulį valdys „dešiniapusrutulininkai“. Šis pusrutulis atsakingas už kūrybą, vaizduotę, modelių, formų suvokimą – vis daugiau reikia sukurti kažką visiškai naujo, o tą padaryti sunku nežinant, kas jau padaryta. Tačiau reikalinga lavinti ir logiką, matematinį mąstymą, už ką atsakingas mūsų kairysis smegenų pusrutulis.
Tyrimai rodo, kad trūksta edukacinių žaidimų, dainavimo, kūrimo rankomis (lipdymo, piešimo). Svarbu, kad šeimoje vaikas mokėtų rūpintis savo kūnu, protu, jausmais – visų šių dalykų ugdymu. Be to, ne visi parduotuvėse randami žaidimai lavina vaiko protą ir duoda impulsų lavėti.
Šeimai turi padėti ir mokykla – ji turi padėti tėvams suprasti, ar jų vaikas daro pažangą. Nes visi mylime savo vaikus ir galime nebūti objektyvūs – reikalingas išorinis vertinimas. Šeima tikrai negali vaiko ramiai palikti prie kompiuterio – gal vaikas ir geras, tačiau jis smalsus ir gali įeiti į įvarius puslapius, jo sąmonę gali taip transformuoti, kad jis atsidurs paraleliniame pasaulyje.
Dar labai svarbu, kad vaikas rašytų, lipdytų, pieštų ranka. Kuo mažesniam vaikui ypač svarbus motorikos lavinimas. Mūsų seneliai, neturėdami išsilavinimo, ne skaitydavo, o sekdavo pasakas, vis prikurdami naujų siužetinių linijų, dainuodavo lopšines ir geras dainas, skaičiuodavo medžių, augalų rūšis, paukščius. Aišku, šiuolaikinei močiutei sunku skaičiuoti medžius ar paukščius, bet galime suskaičiuoti, kiek „audi“ ar „volkswagenų“ pravažiavo.
Svarbu, kad jau šeimoje būti lavinami visi gebėjimai.
– Tačiau dalis tėvų sako, kad ugdyti vaiką – mokyklos pareiga – esą tėvų pareiga išleisti į mokyklą.
– Vaikas ne daiktas – jis niekam neatiduodamas. Jis yra asmenybė ir jei taip yra, tėvai labai rizikuoja dėl tokio požiūrio, turi būti neramūs. Jie nuveda vaiką į instituciją, iš kurios laukia paties geriausio, ko patys dėl laiko stokos ar kompetencijos negali suteikti.
Jei atiduodu į valyklą paltą ir jo gerai neišvalo, turiu pretenzijų. Bet čia ne paltas. Susitaupęs pinigų, gyvenime nusipirksiu antrą paltą. Antro tokio paties sūnaus nenusipirksiu. Tėvų ir mokyklos ryšys toks aiškus, jis tiesiog būtinas. Tėvai mokyklai, aišku, turi kelti reikalavimus, bet jie irgi turi būti proceso dalyviai. Štai Šiaurės šalyse tėvų ir mokytojų ryšys gerokai artimesnis.
Dažnai girdžiu priekaištus, kad švietimo sistema nesugeba savęs tobulinti, tai dabar tobulins tėvus. Neteisingas toks požiūris – mes tėvų negalime tobulinti – neturime tam teisės. Jie suaugę žmonės ir arba nori mūsų paslaugų ir išsilavinimo, arba nenori. Bet galime tėvams profesionaliai paaiškinti, atverti savo įrankius. Mes galime patarti remdamiesi daugiau kaip penkiasdešimties metų ilgalaikiais tarptautiniais tyrimais.

 

Ugdymas karjerai

ugdymas karjerai

Kalendorius

rugpjūčio 2017
PATKPŠS
123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031

Naudingos nuorodos


Z-Logo1

 

 

 

egzaminai

 

 

 

 

Logo_ilgas_180