Archyvas

Europos kalbų diena – tai galimybė kiekvienam patobulinti kurios nors užsienio kalbos įgūdžius,

sužinoti daugiau apie įvairių Europos šalių kultūrą, papročius bei tradicijas.

Nuo 2001 m. rugsėjo 26-oji tapo Europos kalbų diena. Europa turi tikrą kalbų lobyną – 23 oficialiąsias

kalbas ir per 60 vietos gyventojų bendruomenių, kalbančių regioninėmis ar mažumų kalbomis, o kur dar

savo kalbomis kalbantys atvykėliai iš kitų kraštų ir žemynų! Būtent į šią kalbų gausą ir norėdamos atkreipti

dėmesį Europos Sąjunga ir Europos Taryba 2001 m. ėmėsi Europos kalbų metų iniciatyvos.

Kalba padeda pažinti gyvenimą, atveria vartus į nuostabųjį mokslo pasaulį.

,,Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties

visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla

, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas,

tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis’’.  A. Baranauskas.

Akimirkos iš mūsų gimnazijoje paminėtos Kalbų dienos.

   Saulėtą birželio 5 dienos rytą 6a klasės mokiniai su klasės auklėtoja ir istorijos mokytoja

išvyko į Šiaulius. Šiauliuose aplankė „Rūtos” saldainių fabriką, kuriame

galėjo patys pasigaminti šokoladinių saldainių ir sužinoti apie šokolado atsiradimą

bei jo istoriją.Vėliau šiek tiek pasisotinę apsilankė Kryžių kalne, kuriame pamatė ir

Marijonų gimnazijos buvusių abiturientų pastatytus kryžius. Pavargę, bet vis dar su

šypsena veide  važiavo į pramogų bei prekybos centrą ,,Akropolis‘‘, kuriame turėjo

puikią progą pačiuožinėti ant Akropolio ledo. Daug sužinoję ir patyrę smagių nuotykių

grįžo namo. Už nuostabią ir turiningą ekskursiją šeštokai dėkoja klasės auklėtojai Daivai

Miliauskienei.

.

7c klasės mokiniai rugsėjo 26 dienos popietę praleido miške. Ši išvyka jau tapo tradicine. Septintokams rūpėjo pažiūrėti, kaip auga jų pasodintos eglutės. Vėliau jie keliavo pažintiniu miško taku, kuris visai neseniai įrengtas Kazlų Rūdos girininkijoje. Vaikai apžiūrėjo edukacines miško gyvūnų skulptūras, stebėjo rudens žingsnius gamtoje. Savo žinias apie augalus ir gyvūnus praturtino skaitydami medžiagą, paruoštą stenduose. Įlipę į apžvalgos bokštelį, stebėjo miško augaliją iš aukščiau. Už šią kelionę septintokai dėkingi Audriaus tėveliui, klasės auklėtojai R. Dragūnevičienei ir kūno kultūros mokytojai K.Plūkaitei.

   Tikra vasara yra tuomet , kai tingėjimas yra gerbiamas
                                                                                            Sam Keen
                                              

Džiaukimės VASARA
neišbrendamoj lankoj 
palikta gaivinančia rasa
šiltu sveikinančiu dieną
spinduliu ant veido
į vidurdienį keliaujančiu vabalu
aukštai pakilusia kaitria
ir tarp smilgų besirpinančia uogas saule 
 mėgaukimės čiobrelių medumi
suokiančia lakštingala
lubinų žvakėmis
kraujažolių žvaigždynais pakely
dažnu trumpu lietumi
žiedais užsižaidusiomis miško pievomis
vakarais kvepiančiais nušienauta žole 
gėrėkimės spindinčia dangaus šviesa
į vakaro sutemas bekeliaujančia
ir vis labiau benurimstančia gamta

Švęskime vasarą !

Nepakartojamų atostogų akimirkų, brangieji !!!

BIRŽELIO 22 D. VILNIUJE VYKO DIŽIAUSIA MŪSŲ ŠALYJE SPORTO

ŠVENTĖ – TARPTAUTINĖS OLIMPINĖS DIENOS RENGINIAI IR

LIETUVOS MOKINIŲ OLIMPINIO FESTIVALIO UŽDARYMAS.

Šiais metais erdvė prie Baltojo tilto pavirto milžinišku sporto aikštynu. Šventėje 

sulaukta daugiau nei 5 tūkst. dalyvių, kurie  savo jėgas išbandė 22-jose rungtyse.

Šių metų šventė skirta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo

25-mečiui ir Lietuvos sveikatingumo metams paminėti.

Šventė prasidėjo iškilmingu olimpinės ugnies uždegimu ant Gedimino kalno,

prie pilies, o vėliau persikelė prie Baltojo tilto. Čia vilniečiai ir miesto svečiai

galėjo išmėginti savo jėgas orientavimosi, gatvės gimnastikos, rankinio, vaikų ir

suaugusiųjų paplūdimio tinklinio, paplūdimio futbolo, krepšinio 3×3, MTB turo

varžybose, šiaurietiško ėjimo žygyje bei pasimokyti žaisti golfą.

Sporto šventėje vyko ir parolimpinės rungtys.

Šventės metu iškilmingai apdovanoti VIII Lietuvos mokinių olimpinio

festivalio nugalėtojai. Tarp jų ir garbingos III vietos laimėtojai  Marijonų

gimnazijos komanda su mokyt. Kristina  Plūkaite.

 Mūsų jauniesiems sportininkams linkim geros vasaros !

1990 metais Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine

pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių

žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti pagarbą senstančiam žmogui.

Spalio 1-oji – Pagyvenusių žmonių ir Muzikos diena! Todėl gimnazijos tarybos nariai ir choristai apsilankėme

Marijampolės šv. arkangelo Mykolo senelių globos namuose. Nusprendėme nudžiuginti senjorus dainomis,

kartu žaidėme „Pele pele, pas ką žiedas žydi“, „Jurgeli meistreli“, klausėmės senelių pasakojimų apie

jaunystės išdaigas, pasakas skaitėme. O pasaką ,, Kaip karalius bėdų ieškojo‘‘ visi išklausėm itin susidomėję,

vėliau senoliai papasakojo, kaip jaunystėj vakaruškose šokdavo.

Susitikimas visiems praskaidrino nuotaiką.

Mokinių tarybos inf.

   Tikra vasara yra tuomet , kai tingėjimas yra gerbiamas
                                                                                            Sam Keen
                                              

Džiaukimės VASARA
neišbrendamoj lankoj 
palikta gaivinančia rasa
šiltu sveikinančiu dieną
spinduliu ant veido
į vidurdienį keliaujančiu vabalu
aukštai pakilusia kaitria
ir tarp smilgų besirpinančia uogas saule 
 mėgaukimės čiobrelių medumi
suokiančia lakštingala
lubinų žvakėmis
kraujažolių žvaigždynais pakely
dažnu trumpu lietumi
žiedais užsižaidusiomis miško pievomis
vakarais kvepiančiais nušienauta žole 
gėrėkimės spindinčia dangaus šviesa
į vakaro sutemas bekeliaujančia
ir vis labiau benurimstančia gamta

Švęskime vasarą !

Nepakartojamų atostogų akimirkų, brangieji !!!

Spalio 2 dieną, trečiadienį, Marijampolės marijonų gimnazijoje svečiavosi JAV

ambasados Lietuvoje atstovai – JAV jūrų pėstininkai seržantas Deondrick Fleming

bei kapralas Erik Haj ir ambasados Viešųjų ryšių skyriaus atstovas Travis Gunn.

Savo viešnage jie prisidėjo prie renginių, skirtų Europos kalbų dienai paminėti. Svečiai

amerikiečiai pravedė gimnazistams netradicinę pamoką apie anglų kalbą, jos ištakas

ir raidą, paplitimą pasaulyje, skirtumus tarp įvairiose šalyse vartojamų anglų kalbos

variantų. Mokiniai ne tik įdėmiai klausėsi, bet ir aktyviai klausinėjo apie kalbą, politiką,

mokyklą, krepšinį, gyvenimą Amerikoje ir Lietuvoje, maistą bei daugelį kitų dalykų.

Gimnazistai džiaugėsi draugiška susitikimo atmosfera, bendromis nuotraukomis,

svečių autografais, o labiausiai tuo, kad lengvai svečius suprato ir laisvai su jais

bendravo anglų kalba.

Susitikimą su JAV ambasados atstovais organizavo anglų k. mokytoja Jolanta

Rupšienė.

Nuotr. Paulinos Šalaševičiūtės

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS  keliais
                                   (  Baltarusija – Senosios Lietuvos pilys – Minskas )

Dažnai skubame aplankyti tolimiausius kraštus, tačiau pamirštame, jog visai greta dar turime  su kuo susipažinti. Lietuvos istorija neapsiriboja dabartine valstybės teritorija. Ji glaudžiai susijusi su kaimyninėmis šalimis, ypač Lenkija ir Baltarusija.
Taigi birželio 26 d. gimnazijos bendruomenės dalis  vyko į dviejų dienų pažintinę kelionę po Baltarusiją.
Pirmąją dieną apžiūrėjome svarbiausius Lydos ir Naugarduko miestų istorinius ir kultūrinius objektus .
Lydos miestelis kažkada užėmė labai svarbią vietą Lietuvos istorijoje. 1323 m. Lietuvos  kunigaikštis Gediminas čia pastatė pirmąją pilį (12 m aukščio, 0,6 ha ploto), kuri turėjo didelę gynybinę reikšmę. Ji buvo Lietuvos gynybinių pilių (Naugarduko, Krėvos, Medininkų, Trakų )  dalis. Lydos pilis priskiriama viduramžių ankstyvųjų gardinių pilių tipui. Vytauto laikais ji taip pat buvo labai garsi. 1710 m. per karą su švedais Lydos pilis buvo sudeginta. Sovietiniais laikais ji įtraukta į restauruojamų objektų sąrašą. 1980 m. restauruota tik iš išorės.
O Naugarduko medinė pilis piliakalnyje buvo pastatyta XI a. Rusios kunigaikščių, o XIII a. viduryje Naugardukas buvo prijungtas prie Lietuvos ir valdomas karaliaus Mindaugo sūnaus Vaišelgos, po tėvo nužudymo Treniotos suokalbininkų. Mūrinė pilis buvo pastatyta Vytauto Didžiojo valdymo metais (1392–1430). 1422 m. karalius Jogaila šioje pilyje susituokė su ketvirtąja savo žmona Sofija Alšėniške. Pilis priklausė Lietuvos didikų Goštautų giminei. 1426 m. čia buvo sušauktas Lietuvos bajorų seimas, vykdavo bajorų suvažiavimai bei pasilinksminimai. Naugarduko pilies liekanos stūkso ant kalvos, iškilusios 317 m. virš jūros lygio. Piliakalnis vadinamas Mindaugo kalnu. XVI a. ši pilis buvo laikoma viena galingiausių..

Vėliau susipažinome su Myru ( kadaise garsiajai Radvilų šeimai priklausiusia pilimi, o dabar įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, šv.Nikolajaus bažnyčia. Ši pilis turėjo mažesnę politinę reikšmę. Neretai ji dar buvo vadinama „mažąja Varšuva“. Gotikinis pilies kompleksas pradėtas statyti XV a. pabaigoje. Radvilų giminė ją baigė statyti renesanso stiliumi. Šalia pastatyti trijų aukštų rūmai. Per karus su Napoleonu pilis labai nukentėjo ir tik XIX a. pabaigoje pradėta atstatinėti. 
Nuvykę į Nesvyžių aplankėme pirmąją barokinę LDK jėzuitų bažnyčią, jos
požemiuose įkurtą kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejų, apžiūrėjome Slucko vartus, miesto
Rotušę, kuri priklausė Radvilų, kurie buvo tituluojami nekarūnuotais karaliais, giminei. Ši vieta buvo nepaprastai svarbi ir valstybės  vidaus gyvenime. Radvilos darė didelę įtaką karaliui Žygimantui Augustui. 1551 m. karaliaus valia į Nesvyžių buvo perkeltas saugoti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės archyvas, kuris apėmė virš 4000 įvairių dokumentų, pergamentų, o svėrė net 50 tonų. Pilis statyta renesanso stiliumi. Radvilos Antonijaus žmona prancūzė Marija de Kasteljan užveisė nuostabų sodą, kuris ir dabar džiugina atvykusių sielas. Ji vadino Nesvyžių „mažuoju Paryžiumi“. Pilis labai nukentėjo XVIII a. pradžioje per karą su Švedija. Po karo Radvilos atstatė Nesvyžiaus pilį, kuri jiems priklausė iki pat 1939 m., kai Elžbieta Radvilaitė emigravo į Lenkiją. Būtent Nesvyžiaus pilyje buvo sukurtas pirmasis pasaulyje balzamavimo receptas, kai reikėjo balzamuoti Barborą Radvilaitę. Po pilimi yra įrengti 34 požeminiai perėjimai, kurie jungė pilį su atskiromis miesto dalimis. Juos planuojama atkasti ir restauruoti . Į pilies kompleksą įeina 1587- 1603 m. pastatyta Kristaus Kūno jėzuitų bažnyčia. Tai viena pirmųjų barokinio stiliaus bažnyčių Rytų Europoje, jos autorius italas G. M. Bernardoni. Bažnyčioje, Radvilų kriptoje, palaidoti 72 šios šeimos nariai. Pilies ansamblis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Antrąją išvykos dieną buvo organizuota įdomi apžvalginė ekskursija po Minską. Minskas –  Baltarusijos sostinė bei didžiausias miestas, įsikūręs prie Svisločės upės. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, o pokario metais – atstatytas. Čia  išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai. Nuo 1984 m. veikia metropolitenas. Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų , 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų .
Pakeliui į namus aplankėme Krėvos pilies griuvėsius. Tai viena iš LDK gynybinės linijos mūrinių pilių. Ji buvo pastatyta didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais (1316-1341) ir atiduota valdyti jo sūnui Algirdui. Krėvos pilis susijusi su dviem lemtingais Lietuvos istorijos faktais. 1382 m. Krėvoje Algirdo sūnus Jogaila įkalino kunigaikštį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą. Kęstutis ten buvo nužudytas, o Vytautui, persirengusiam moterimi,  pavyko pabėgti. Taip pat 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvoje buvo sudaryta Lietuvos ir Lenkijos unija, kuri padėjo pagrindus vieningos valstybės atsiradimui. XIX a. pilis apleista, o per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta. Šiandien didingą pilies istoriją primena tik griuvėsiai.
Išvyka buvo informatyvi,  įdomi ir turininga, nes praplėtė Lietuvos istorijos žinias.
                                                                                                             Levita Kiverienė