Archyvas

Marijonų gimnazijoje – Atvirų durų popietė

Gegužės 5 dieną į organizuotą Atvirų durų popietę rinkosi būsimieji penktokai ir jų tėveliai, ketinantys mokytis Marijonų gimnazijoje. Tai buvo gera proga svečiams pabendrauti su direktoriumi kun. dr. Vytautu Briliumi MIC, pavaduotoja ugdymui Roma Raškevičiene, mokytojais, daugiau sužinoti apie gimnaziją. 
Direktorius papasakojo apie gimnaziją, priminė jos istoriją, atsakė į tėvų klausimus. Ši mokymo įstaiga įkurta dar 1923 metais, bet 1940 m. okupantų uždaryta. Mokyklos veikla atgaivinta tik 1997 metais kunigų marijonų inciatyva. 2007 metais atgaivintas ir gimnazijos statusas. Jau išleistos 6 abiturientų laidos. Gimnazija nedidelė – mokosi 395 mokiniai. 
Pavaduotoja ugdymui Roma Raškevičienė papasakojo apie aukštus gimnazijos mokinių pasiekimus ir laimėjimus konkursuose, olimpiadose, puikiai išlaikomus brandos egzaminus. Priminė būsimiems penktokams apie įstojimo į gimnaziją sąlygas. Kvietė mokytis jaukioje, saugioje, tolerantiškoje, katalikiškoje aplinkoje. Taip pat atsakė į tėvų klausimus. 
Svečiams koncertavo gimnazijos dainininkai ir šokėjai, parengti mokytojų Eglės Tiškienės, Jolitos Lukšienės, Birutės Stankienės.
Tikimės, kad Atvirų durų popietėje lankęsi būsimi penktokai ir jų tėvai gavo pakankamai informacijos apie gimnaziją ir rudenį sulauksime gausaus būrio naujų mokinių.

Mokinių priėmimas į MARIJAMPOLĖS MARIJONŲ GIMNAZIJĄ vyks

2011 m. birželio 4 d. (šeštadienį) 10.00 val.

Dokumentai priimami nuo 9.00 val. 111 kabinete.

Tradicinė abiturientų kelionė į Kryžių kalną

Gegužės 6 d. gimnazijos abiturientai vyko į Kryžių kalną – analogų Europoje neturinčią sakralinę vietą pastatyti savo kryžių. Čia jie turėjo galimybę pasimelsti, pamąstyti apie ateitį, sėkmę, pasirinkimus, atsakomybę… ,,Turiu viltį, Viešpatie, ir tvirtai tikiuosi, kad dėl Jėzaus Kristaus nuopelnų duosi man išganymui reikalingų malonių. Viešpatie, sustiprink mano viltį’’. Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno koplyčioje už abiturientų sėkmę šv. Mišias aukojo gimnazijos kapelionas kun. Piotr Wojtonis MIC. 
Keliaujantys į Kryžių kalną, jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile. Kryžius į kalną neša ir stato tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenės – ištisi kaimai, parapijos, įvairios organizacijos, šeimos, giminės, klasės. Kryžių statymo motyvus dažnai atspindi prie jų pritvirtinti arba juose įrėžti įrašai: padėkos, maldavimai, prašymai, pažadai, vardai, datos, įvardyti svarbiausi gyvenimo įvykiai. Kryžiai bei koplytstulpiai yra ne tik žmonių maldingumo atspindys, bet kai kurie pripažinti ir kultūros paminklais.
Abiturientai, jų auklėtojos bei gimnazijos kapelionas pabuvojo ne tik Kryžių kalne, bet ir Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne. Vienuoliams svetingumas – šventa pareiga. Visus atvykstančius į vienuolyną šv. Benediktas liepia priimti kaip patį Kristų, nes Jis yra pasakęs: „Buvau keleivis, ir mane priglaudėte“ (Mt 25, 35). Tai vyrų vienuolynas, kurių dauguma – prancūzai, atvažiavę iš savo tėvynės melstis už Lietuvą. Regula griežta, kontempliatyvi. Pagrindinė veikla – malda ir grigališkasis giedojimas, kurio didžiulėje, bet jaukioje bažnyčioje kelis kartus per dieną leidžiama klausytis ir pasauliečiams. Vienuoliai pasirinko ir visą savo gyvenimą paskyrė Dievo ieškojimui. Patyrę, kaip veikia Dievas, jie gali supratimu, patarimu bei malda padėti ieškančiam pašaukimo, norinčiam pagilinti tikėjimo ar maldos gyvenimą, išgyvenančiam sunkumus. Čia gera tiems, kurie ieško tylos, ramybės, poilsio, maldos. 
Kas įsimena, viešint Šv. Benedikto vienuolyne? Vienuolių susikaupimas, vidinė šviesa ir, žinoma, tyla. Čia daug tylos ir ramybės. Vienuoliai dirba labai daug: prižiūri patalpas, daržus, sodina medžius, tvarko didžiulę parko teritoriją, turi bičių, atlieka įvairius buities darbus, skaito, meldžiasi ir gieda. Aplink vienuolyną įspūdingas peizažas – atsiveria begalinės tolumos.  
Tai buvo labai prasminga kelionė.

Mokinių priėmimas į MARIJAMPOLĖS MARIJONŲ GIMNAZIJĄ vyks

2011 m. birželio 4 d. (šeštadienį) 10.00 val.

Dokumentai priimami nuo 9.00 val. 111 kabinete. 

***
Muzika ir ritmas randa kelią į slapčiausią vietą žmogaus sieloje.
Peter Hoeg

Muzika privalo išskelti ugnį iš žmogaus sielos.
L. van Bethovenas

Muzika – tai didžiausias gėris, kurį pažįsta mirtingieji.
D. Adisonas

Muzika negali mąstyti, bet ji gali įkūnyti mintį.
R.Vagneris



Mokinių priėmimas į MARIJAMPOLĖS MARIJONŲ GIMNAZIJĄ vyks

2011 m. birželio 4 d. (šeštadienį) 10.00 val.

Dokumentai priimami nuo 9.00 val. 111 kabinete. 

Gimnazijos mokytojų kelionė po šiaurės rytų Lietuvą

Gegužės 14 d. Gimnazijos mokytojai buvo išvykę pasižvalgyti po šiaurės rytų Lietuvą – Aukštaitijos nacionalinį parką.

Aukštaitijos nacionalinis parkas – yra šiaurės rytų Lietuvoje, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonuose.

Tai seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais. Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos draustinių. Keli senieji kaimai turi etnokultūrinių draustinių statusą. Tai yra puiki vieta tiek norintiems geriau pažinti gamtą ir Aukštaitijos kultūros paveldą, tiek norintiems tiesiog atsipūsti nuo sunkaus kasdienio darbo.
Aplankėme prieš metus sudegusią ir šiuo metu jau atstatomą Labanoro Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, kol kas dar neuždengtą stogu. Išgelbėta liko tik varpinė. Bažnyčiai atstatyti daugiau nei 250 tūkst. litų paaukojo gyventojai, 100 tūkst. litų skyrė Švenčionių rajono savivaldybė. Vyriausybė prie sudegusios Labanoro bažnyčios atstatymo darbų prisidėjo puse milijono litų.
Taip pat aplankėme liaudies architektūros formų Palūšės Šv. Juozapo medinę bažnyčią, stovinčią Palūšės kaime, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos. Bažnyčios viduje yra vertingų tautodailės kūrinių – ant lentos tapytų paveikslų, įvairiausių drožinių. Į vakarus nuo bažnyčios stovi medinė varpinė, aštuonkampė ir vienintelė tokia Lietuvoje. O žalvariniai varpai, puošti barokiniais ornamentais, nulieti dar 1752 ir 1772 metais. Bažnyčia yra ant kalno, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Lūšio ežerą. Už rytinės šventoriaus sienos yra įspūdingos senosios kaimo kapinaitės. Palūšės bažnyčia su varpine buvo pavaizduota ant vieno lito kupiūros.
Vėliau vykome į Strigailiškio kaime esantį restoraną „Romnesa”stebėti edukacinę „Parodomojo šakočio kepimo“ programą bei išbandyti savo jėgas šakočio kepimo procese. Demonstruodama, kaip senovėje buvo kepamas tradicinis lietuviškas šakotis, kepėja Marytė Gudonienė pasakojo, kad pradedant kepti šakotį reikalingi krosnis arba židinys bei malkos. Geriausia – beržinės, mat jos yra kaitriausios. Dar reikia turėti iešmą, formą ir skardą, į kurią pilama tešla. Vyko ,,gyvas procesas‘‘, kai kepėjas šakotį kepa prie atviros ugnies.
Pabuvojome Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje. Tai perspektyvi, moderni, atvira kaitai, saugi, prestižinė, puoselėjanti tradicijas Anykščių krašto mokykla. Gimnazijos direktorė Irena Andriukaitienė papasakojo apie gimnazijos vertybes, vykdomus projektus.
Viešėdami Anykščiuose dalyvavome pažintinėje programoje ,,Vyno kelias Lietuvoje‘‘. Ši programa kas mėnesį sulaukia daugiau nei 400 turistų. Susipažinome su lietuviško vyno tradicijų kaita, kurią įtakojo besikeičiantys laikmečiai ir požiūriu į lietuvišką vyną. Mokamos degustacijos metu bendrovės ,,Anykščių vynas‘‘ specialistė supažindino su gėrimų sudėtimi, aromato ir skonio ypatumais, ragavimo kultūra.
Anykščių miesto pakraštyje, ant Katilos kalno, gerai žinoma žiemos sporto aistruoliams įsikūrusi vasaros rogučių trasa, norintiems azartiškai leisti laisvalaikį visais metų laikais. Čia galima buvo patirti greičio, vėjo ir adrenalino kupiną kelionę. Leistis kalneliais gali visi. Trasos ilgis 500 m, o skriejama žemyn 40 km/h greičiu.
Po smagių nusileidimų vykome prie lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno kapo ir paminklo ant Liudiškių kalvos. Ši kalva senųjų anykštėnų dar vadinta smėliakalniais, Anykščių „sachara”, nes buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Vėliau pradėjusios augti pušelės tapo pušynu. Ant šios kalvos svajojo ir kūrė Antanas Baranauskas . Šį kalną vienas ar su svečiais dažnai lankydavęs rašytojas Antanas Vienuolis,
grožėdavęsis plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis. Jis čia vėliau parinkęs vietą Jono Biliūno kapui.
Sirgdamas ir gyvendamas toli nuo tėvynės, Jonas Biliūnas sukūrė poetinį testamentą : ,,Kad numirsiu, man pakaskit / Ant Šventosios upės Kranto: / Kad matytų kapas sodžių, / Kūdikėlis kur užaugau…‘‘ 1953 m. Jono Biliūno palaikai iš Zakopanės buvo perlaidoti Anykščiuose ant šios kalvos. 1958 m. virš kapo iškilo 14 m aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklas – monumentas Laimės žiburys iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų, kurį palietus, sakoma, pasiekiama laimė. Lietuviui rašytojo kapas tapo ta vieta, kur užkopus aukštai,  gilaus apmąstymo akimirką, pasiryžtume gyventi taip, jog mūsų ir artimųjų gyvenimas “būtų laimingas, rožėmis ir lelijomis išpintas”.
Tai buvo įdomi, turininga ir prasminga išvyka.

Levita Kiverienė

Vienas iš pagrindinių ugdymo karjerai programos uždavinių – padėti moksleiviams pažinti darbo pasaulio įvairovę. Su tokiu tikslu ir lankėmės įmonėje UAB „Sumeda”, kuri gamina energiją taupančius vokiškos arba skandinaviškos technologijos pagrindu pagamintus medinius ir plastikinius langus.

Dėkojame Marijampolės Jaunimo Darbo Centro vyr. specialistei Loretai Barkauskienei, kuri padėjo suorganizuoti šią išvyką.

Ia gimnazijos kl. vadovė I. Čeplikienė

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

ašara Dievo aky

Lietuva ką tu veiki

nieko tavęs neprašau

tik nenutildama

šauk volunge šauk ąžuole

akmeniu kelio gale

                                      Just. Marcinkevičius

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Kovo 15 dieną 5 b klasės mokiniai lankėsi Lietuvos banko Pinigų muziejuje, kuris įsikūręs Vilniaus centre. Jie dalyvavo edukacinėje pamokoje, kurios metu sužinojo pinigų atsiradimo istoriją nuo seniausių jų formų- grūdų, kriauklių, kailių, gintaro – iki elektroninių pinigų, atsakinėjo į klausimus, specialiu presu nusikalė po suvenyrinę plokštelę – vieno skatiko pinigėlį. Muziejuje išvydo patį naujausią eksponatą – monetų piramidę, pastatytą iš milijono vieno cento monetų.

Po pietų mokiniai lankėsi LR Seimo rūmuose. Jiems ekskursiją vedė Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas. Jis supažindino su Lietuvos valstybės valdymo sistema, parlamento veikla, įstatymų leidybos procedūromis, institucijos struktūra. Mokiniai vaikščiojo po Seimo rūmus, apžiūrėjo įvairias sales, sužinojo apie jų paskirtį, apžiūrėjo eksponuojamas parodas. Vėliau susitiko su Seimo nariu K. Mažeika, kuris atsakė į mokinių klausimus.

Už šią išvyką mokiniai dėkingi klasės auklėtojai J.Barabanovienei ir Kasparo mamytei.