Archyvas

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

ašara Dievo aky

Lietuva ką tu veiki

nieko tavęs neprašau

tik nenutildama

šauk volunge šauk ąžuole

akmeniu kelio gale

                                      Just. Marcinkevičius

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Kovo 15 dieną 5 b klasės mokiniai lankėsi Lietuvos banko Pinigų muziejuje, kuris įsikūręs Vilniaus centre. Jie dalyvavo edukacinėje pamokoje, kurios metu sužinojo pinigų atsiradimo istoriją nuo seniausių jų formų- grūdų, kriauklių, kailių, gintaro – iki elektroninių pinigų, atsakinėjo į klausimus, specialiu presu nusikalė po suvenyrinę plokštelę – vieno skatiko pinigėlį. Muziejuje išvydo patį naujausią eksponatą – monetų piramidę, pastatytą iš milijono vieno cento monetų.

Po pietų mokiniai lankėsi LR Seimo rūmuose. Jiems ekskursiją vedė Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas. Jis supažindino su Lietuvos valstybės valdymo sistema, parlamento veikla, įstatymų leidybos procedūromis, institucijos struktūra. Mokiniai vaikščiojo po Seimo rūmus, apžiūrėjo įvairias sales, sužinojo apie jų paskirtį, apžiūrėjo eksponuojamas parodas. Vėliau susitiko su Seimo nariu K. Mažeika, kuris atsakė į mokinių klausimus.

Už šią išvyką mokiniai dėkingi klasės auklėtojai J.Barabanovienei ir Kasparo mamytei.

Prasidėjo DIDŽIOJI SAVAITĖ.

Pačios svarbiausios šios savaitės dienos – Didysis tridienis:

ketvirtadienis, penktadienis ir Velyknaktis

(naktis iš šeštadienio į sekmadienį).

Ši savaitė vadinama Didžiąją,

nes per ją paminimi didieji mūsų tikėjimo slėpiniai.

Didysis ketvirtadienis – ypatinga diena. Rytą šventinami aliejai, o vakare švenčiamos Paskutinės Vakarienės mišios. Tai Eucharistijos įsteigimas ir perdavimas Jo galios mokiniams. Todėl ketvirtadienį taip pat minimas kunigystės įsteigimas. Liturginių drabužių spalva balta. Po garbės himno nustojama groti

Didysis penktadienis – tai vienintelė diena metuose, kai nėra aukojamos Šventosios Mišios, nešvenčiama Eucharistija. Liturginių rūbų spalva – raudona. Kristaus kančios ir mirties diena tikrai išskirtinė. Pamaldos turtingos savo simbolika. Skaitoma Kristaus kančios istorija. Prisimenama, ką Jėzus iškentėjo dėl mūsų, ką prisiėmė sau, ką padarė. Tą dieną taip pat pagerbiamas Kryžius. Visi, kurie yra dalyvavę Didžiojo penktadienio pamaldose turėtų prisiminti, kad tam tikru momentu nuimamas violetinis apdangalas ir žmonės eina vienas po kito bučiuoti kryžiaus. Iš pradžių kunigai, paskui visi tikintieji. Švč. Sakramentas perkeliamas į jam skirtą altorių, vadinamąjį Jėzaus Kristaus kapą, simbolizuojantį Jėzaus Kristaus kūno nuėmimą nuo kryžiaus ir palaidojimą.

Didysis šeštadienis – skirtas budėti prie Jėzaus Kristaus kapo ir laukti Jo prisikėlimo. Vakarinėse pamaldose atliekamos iš ankstyvosios krikščionybės perimtos apeigos. Viskas prasideda Žiburių liturgija (pašventinama ugnis, nuo jos uždegama Velykų žvakė). Velykų naktį skaitoma neįprastai daug skaitinių iš Senojo Testamento. Su Naujojo testamento žinia apie prisikėlimą nuskamba Aleliuja. Sugaudžia vargonai, suskamba varpai. Tuo išoriniu triukšmu tarsi norima mus išbudinti iš susikaustymo, liūdesio. Liturginių drabužių spalva- balta.

Velykų rytas – jau švenčiame su prisikėlusiu Kristumi. Tradiciškai einama procesija, kuri simbolizuoja Kristaus prisikėlimo žinią. Sekmadienį Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, popiežius aukoja Mišias ir po jų suteikia palaiminimą miestui ir pasauliui. Jis pasveikina žmones jų gimtąja kalba . Prisikėlimo šventės proga, ragina juos su džiaugsmu, viltimi, žvelgti į ateitį. Iš tiesų tai ypatinga žinia ir ypatinga diena. Velykos, mūsų pagrindinė šventė, kuomet Jėzus galutinai pergali mirtį.

Kodėl būtent kiaušinis yra Šv. Velykų simbolis? Mes, krikščionys katalikai, kiaušinius laikome gyvybės sėklomis, todėl jie yra savotiškas Jėzaus Kristaus prisikėlimo simbolis. O štai kodėl kiaušinius marginame – dabar sunku pasakyti. Žinoma, kad jau senovės Egipte, Romoje, Graikijoje ir Persijoje kiaušiniai buvo dažomi pavasario švenčių progomis. Viduramžių Europoje dekoruoti kiaušiniai buvo įteikiami dovanų.

Kovo 13 dieną Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje II b klasės gimnazistams vyko netradicinė istorijos-pilietiškumo pamoka. Jos metu mokiniai sužinojo, kas ir kur įkūrė Tauro apygardą, susipažino su partizanų vadais, jų veikla, kasdieniniu gyvenimu ir žūties aplinkybėmis. Mokinius sudomino muziejuje saugomi partizanų dokumentai. Ši pamoka mokiniams padėjo geriau suvokti ginkluotos rezistencinės kovos reikšmę šiandieninei Lietuvai. Pamoką mokiniams vedė istorijos mokytoja L. Grinkienė.

II b klasės mokinė Gerda Kancieriūtė

2009 m. spalio 27 d. Kaune vyko Lietuvos Pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų (LPPTVA) asociacijos suvažiavimas, kuriame dalyvavo 22 pedagoginių psichologinių tarnybų  (PPT) vadovai.

Suvažiavimo metu buvo pateiktos ataskaitos, vyko nauji asociacijos prezidento ir valdybos rinkimai. Nauju LPPTVA prezidentu išrinkta Vilniaus Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė.

Naujais valdybos nariais buvo išrinkti: Dalius Balčiūnas Kauno rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, Gražina Ambrasienė Marijampolės PPT, Alytaus Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jolanta Karčiauskienė, Klaipėdos  tarnybos vadovė Jolanta Navickienė ir Šiaulių rajono PPT vadovė Laima Vasiliauskienė. Valdyboje liko Rita Strockienė Panevėžio ir Gita Žukovskienė Pasvalio miestų PPT vadovės. Suvažiavimo metu buvo naujai suformuluota asociacijos vizija, misija, prioritetai, darbo kryptys. Suvažiavime dalyvavo ir pranešimus skaitė Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras, Dr. Antanas Valantinas, pirmasis LPPTVA prezidentas, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Politinės  analizės skyriaus vedėjas, Nijolė Kliučienė, Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja.

2009 m. spalio 27 d. Kaune vyko Lietuvos Pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų (LPPTVA) asociacijos suvažiavimas, kuriame dalyvavo 22 pedagoginių psichologinių tarnybų  (PPT) vadovai.

Suvažiavimo metu buvo pateiktos ataskaitos, vyko nauji asociacijos prezidento ir valdybos rinkimai. Nauju LPPTVA prezidentu išrinkta Vilniaus Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė. Naujais valdybos nariais buvo išrinkti: Dalius Balčiūnas Kauno rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, Gražina Ambrasienė Marijampolės PPT, Alytaus Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jolanta Karčiauskienė, Klaipėdos  tarnybos vadovė Jolanta Navickienė ir Šiaulių rajono PPT vadovė Laima Vasiliauskienė. Valdyboje liko Rita Strockienė Panevėžio ir Gita Žukovskienė Pasvalio miestų PPT vadovės. Suvažiavimo metu buvo naujai suformuluota asociacijos vizija, misija, prioritetai, darbo kryptys. Suvažiavime dalyvavo ir pranešimus skaitė Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras, Dr. Antanas Valantinas, pirmasis LPPTVA prezidentas, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Politinės  analizės skyriaus vedėjas, Nijolė Kliučienė, Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja.

Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit

Testas, istrinkitTestas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit Testas, istrinkit taip