Archyvas

2009 m. spalio 27 d. Kaune vyko Lietuvos Pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų (LPPTVA) asociacijos suvažiavimas, kuriame dalyvavo 22 pedagoginių psichologinių tarnybų  (PPT) vadovai.

Suvažiavimo metu buvo pateiktos ataskaitos, vyko nauji asociacijos prezidento ir valdybos rinkimai. Nauju LPPTVA prezidentu išrinkta Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė.

Naujais valdybos nariais buvo išrinkti: Dalius Balčiūnas Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorius, Gražina Ambrasienė Marijampolės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė, Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jolanta Karčiauskienė, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jolanta Navickienė ir Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Laima Vasiliauskienė. Valdyboje liko Rita Strockienė Panevėžio miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė ir Gita Žukovskienė Pasvalio miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė. Suvažiavimo metu buvo naujai suformuluota asociacijos vizija, misija, prioritetai, darbo kryptys. Suvažiavime dalyvavo ir pranešimus skaitė Valerijus Makūnas (Kauno rajono savivaldybės meras), Dr. Antanas Valantinas (pirmasis LPPTVA prezidentas, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Politinės  analizės skyriaus vedėjas), Nijolė Kliučienė (Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja).

Mokinių priėmimas į MARIJAMPOLĖS MARIJONŲ GIMNAZIJĄ vyks

2011 m. birželio 4 d. (šeštadienį) 10.00 val.

Dokumentai priimami nuo 9.00 val. 111 kabinete. 

2009 m. gruodžio 3 d. Pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos valdybos susirinkimas.

Vilniuje vyko pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos valdybos susirinkimas. Susirinkime buvo svarstyta valdybos veiklos planavimas 2009-2010 m. ir veiklos  funkcijų paskirstymas valdybos nariams.

Susirinkime dalyvavo Alytaus miesto PPT direktorė Jolanta Karčiauskienė, Pasvalio PPT direktorė Gita Žukovskienė, Kauno raj. Švietimo centro PPT direktorius Dalius Balčiūnas, Marijampolės PPT direktorė Gražina Ambrasienė, Vilniaus miesto PPT direktorė Roma Vida Pivorienė, Panevėžio miesto PPT direktorę Ritą Strockienę  atstovavo tarnybos logopedė, Klaipėdos miesto PPT direktorę Jolantą Navickienę atstovavo Kauno miesto PPT direktorė Raimunda Žiulytė.

Balandžio 15 d. Marijampolės savivaldybės Igliaukos Anzelmo Matučio mokykloje vyko tautinių šokių festivalis ,,Kai būrin jaunystė sueina‘‘,

kuriame dalyvavęs ir mūsų gimnazijos šokių kolektyvas parsivežė PADĖKĄ.

Sveikiname šokėjus ir m okytoją Jolitą Lukšienę !

2010 m. gegužės 20 d. Pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos valdybos narių susirinkimas.

Pasvalyje vyko pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos valdybos narių, asociacijos narių susirinkimas.

Susirinkimo metu buvo svarstyta:

• Kas padėjo pasiekti sėkmę gerinant bendradarbiavimą su steigėju, ugdymo įstaigomis, kitomis organizacijomis.

• Darbas grupėse – kas galėtų padėti gerinti Pedagoginių psichologinių tarnybų  įvaizdį.

• Grupių darbo apibendrinimas.

• Pedagoginių psichologinių tarnybų dalyvavimas akcijose.

• Spręstini klausimai: (internetinio puslapio klausimas; nario mokesčio klausimas ir kiti kl).

Susirinkime dalyvavo Pasvalio rajono PPT direktorė Gita Žukovskienė, Marijampolės PPT direktorė Gražina Ambrasienė, Vilniaus miesto PPT direktorė Roma Vida Pivorienė, Panevėžio miesto PPT direktorė  Rita Strockienė, Klaipėdos miesto PPT direktorė Jolanta Navickienė, Šiaulių raj. PPT direktorė Laima Vasiliauskienė, Širvintų rajono PPT direktorė Julita Mackonienė, Utenos rajono PPT direktorė Ritonė Tumelienė, Vilniaus rajono PPT direktorius Roman Juchnevič.

, Panevėžio miesto PPT direktorė  Rita Strockienė, Klaipėdos miesto PPT direktorė Jolanta Navickienė, Šiaulių raj. PPT direktorė Laima Vasiliauskienė, Širvintų rajono PPT direktorė Julita Mackonienė, Utenos rajono PPT direktorė Ritonė Tumelienė, Vilniaus rajono PPT direktorius Roman Juchnevič.

Panevėžio miesto PPT direktorė  Rita Strockienė, Klaipėdos miesto PPT direktorė Jolanta Navickienė, Šiaulių raj. PPT direktorė Laima Vasiliauskienė, Širvintų rajono PPT direktorė Julita Mackonienė, Utenos rajono PPT direktorė Ritonė Tumelienė, Vilniaus rajono PPT direktorius Roman Juchnevič.

Tėvelius ir būsimus mokinius, stosiančius

į 5 klasę, kviečiame į

ATVIRŲ DURŲ POPIETĘ

Marijonų gimnazijoje.

Gegužės 5 d., ketvirtadienį,

17.30 val. aktų salėje.

2010 m. lapkričio 25 d. Pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos suvažiavimas Šiauliuose.

Šiauliuose vyko pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos suvažiavimas ir valdybos narių susirinkimas.

Susitikimo metu buvo svarstyta:

• Kompiuterinės programos ,,Pagalbos specialistų informacinė sistema“.

• LPPTVA veiklos ataskaita.

• Naujų valdybos narių rinkimai.

• PPT aktualijos ir problemos.

• Numatytas PPT akcijos ,,Tėvų metai“ veiklos planas.

2011 m. kovo 15 d. Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos valdybos posėdis.

Vilniaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vyko Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos valdybos posėdis. Posėdyje dalyvavo Alytaus miesto PPT direktorė Jolanta Karčiauskienė, Kauno raj. Švietimo centro PPT direktorius Dalius Balčiūnas, Marijampolės PPT direktorė Gražina Ambrasienė, Vilniaus miesto PPT direktorė Roma Vida Pivorienė, Vilniaus rajono PPT direktorius Roman Juchnevič.

2011 m. kovo 15 d. Straipsnis laikraštyje tema ,,Mokykla tėvams ir auklėtojams“ – jau Marijampolėje!“.

Marijampolės laikraštyje ,,Suvalkietis“ Nr.31 (9264) kovo 15 d. buvo išspausdintas straipsnis tema ,,Mokykla tėvams ir auklėtojams“ – jau Marijampolėje!“. Straipsnį parengė tarnybos psichologės Jolita Adomaitytė ir Joleta Norkienė.

„Mokykla tėvams ir auklėtojams” – jau Marįjampolėje!

Didžiausia dovana šeimai – ge­bėjimas vienas kitą išgirsti, pajausti ir atsiliepti meile, supratimu ir pa­garba. Labai sunku siekti pilnatvės ir santarvės, kai nežinai, kaip tai padaryti.

Vaiką užklupusios problemos paliečia ne vien jį patį, bet ir tėvus bei mokytojus. Dažniausiai tai tėvų nežinojimo ir nemokėjimo elgtis su vaikais išraiška. Tai nėra jų blogos valios, tikslingo elgesio pasekmė, tiesiog nesugebėjimas tinkamais būdais auklėti vaikus. Todėl labai svarbu mokyti tėvus ir auklėtojus praktinių gebėjimų, lei­džiančių kurti tinkamus santykius su vaikais.

Jau keletą metų sėkmingai įgy­vendinama tarptautinė prevencinė programa „Mokykla tėvams ir auklėtojams”, kurios vykdytojai šalyje yra Vilniaus psichologinė pedagogi­nė tarnyba (PPT), programos koor­dinatorė – Vilniaus PPT psichologė Liucyna Narkevič Skurko.

Šios programos tikslas – mokyti tėvus ir auklėtojus konstruktyviai bendrauti su vaikais ir paaugliais, kurti pagarbius tarpusavio santy­kius. Programa remiasi T.Gordono koncepcija „Auklėjimas be pralai­mėjimų”, bei A.Faber ir E.Mazliš „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų” mokymais. Labai svarbi pačių tėvų pozicija ir atsakomybė už vaikus. Kad šios trys grandys kokybiškai funkcionuotų, būtinas mokymasis ir augimas, konkrečių tikslų bei uždavinių siekimas ir įgyvendinimas.

Vilniaus PPT vadovės Romos Vidos Pivorienės iniciatyva ir pastan­gomis buvo rastas finansavimas pa­mokyti psichologus iš įvairių Lietu­vos miestų dirbti pagal šią programą. Mokymai vyko šiemet vasario 21-25 dienomis Vilniuje, o juos finansavo Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės.

Tarnybose 2011-ieji metai skelbiami Tėvų metais.

Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos (LPPTVA) iniciatyva 2011–ieji metai skelbiami  Tėvų metais tarnybose. Asociacijos suvažiavime buvo priimta bendra veiklos programa, kurios tikslas – plėtoti tėvų, ugdymo įstaigų ir tarnybų specialistų bendradarbiavimą siekiant vaiko ugdymo gerovės.

Būti tėvais šiandieniniame pasaulyje nėra lengva, todėl, specialistų pareiga padėti tėvams pasijusti kompetentingiems ugdyti savo vaiką. Gebėdami padėti vaikui tėvai tampa labiau pasitikintys, stipresni ir sėkmingesni.

Tarnybos šiais metais skirs didesnį dėmesį bendradarbiavimui su tėvais, jų švietimui. Specialistai  skaitys paskaitas, ves mokomuosius užsiėmimus tėvų grupėms, rengs metodines medžiagas, diskusijas rūpimais klausimais, konferencijas.

Kviečiame tėvus ir ugdymo įstaigų pedagogus dalyvauti  savivaldybių  tarnybų renginiuose.

Respublikiniai renginiai, skirti Tėvų metams, skelbiami visose Savivaldybių Pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT):

1. respublikinėje ir regioninėse spaudose paskelbiami laiškai skirti Tėvų metams-„Pasiklydę pasauliai“ ir LPPTVA (Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos) bei Savivaldybių PPT kreipimasis į savo miesto (rajono) bendruomenes;

2. piešinių ir (ar) rašinių konkursas „Aš norėčiau, kad mano mama (tėtis)…..“; „Aš norėčiau, kad mano sūnus, dukra…“ ;

3. diskusija „Ar lengva būti tėvais XXI amžiuje?“;

4. respublikinė baigiamoji konferencija Vilniuje 2012m. sausio mėn.

LAIŠKAS  TĖVAMS

Pasiklydę pasauliai (1). Kada aš tave pamečiau?

„Man gėda vestis savo vaiką į parduotuvę: visuomet užsimano to, ko aš negaliu pirkti. Kiek jis gali bandyt mano kantrybę savo kaprizais?“ „Neturiu kantrybės žiūrėti, kaip jis plauna indus, geriau jau išplaunu pati. Ar išauš pagaliau diena, kai jis išmoks tai daryti tinkamai?“ „ Apmaudu, jog dirbu nuo ryto iki vakaro, kad  galėčiau gardesnį kąsnį vaikams nupirkti, o iš jų – jokio dėkingumo!“ „Jaučiamės nusivylę, nes skiriame daug jėgų vaiko auklėjimui, ir vis tiek – visų vaikai, kaip vaikai, o su mūsiškiu – amžinai kas nors ne taip…“ „Pavargau jam aiškinti tuos pačius dalykus po dešimt kartų – visi žodžiai kaip į sieną žirniai… Tegirdžiu tik: Aha. Tuoj. Gerai. Paskui“. „Galva plyšta nuo nuolatinių vaikų peštynių ir rietenų, kada jie pagaliau išmoks aiškintis santykius gražiuoju?“ „Jaučiuosi beviltiškai, nes mano vaikas jau šeštokas, o aš vis dar turiu patikrinti, ar jis paruošė pamokas, ar viską susidėjo į kuprinę.“  „Uošviai įkyrėjo su savo kišimusi į mūsų gyvenimą, vaikai iš jų grįžta kaip laukiniai – iš proto  gali išeit!“ „Visada sakau vaikui: kas beatsitiktų, pirmiausia visada pasisakyk man. Todėl buvau tiesiog šokiruota, kai apie tai, kad iš jo tyčiojasi mokykloje, papasakojo, ne man, o kaimynei.“ „Drebu dėl kiekvieno auklėtojos skambučio – ko mano vaikas nepadarė, ką padarė ne taip? Kur aš pražiūrėjau, ko neišaiškinau? Kada jis pagaliau supras, kad privalo gerai mokytis  ir elgtis.“ „Man skaudu, kad jis valandų valandas rašinėja žinutes draugams, o mano pasiūlymo važiuoti su mumis į gamtą tarsi negirdi.“ „Mane erzina, kad jis „susitvarko“ kambarį per kelias minutes, o su draugais apie visokius niekus gali plepėti ištisas valandas.“ „Man labai neramu, kad jis toks užsidaręs savy. Neįmanoma nė žodžio išpešti: grįžta iš mokyklos, burbteli „viskas gerai‘ ir, įsijungęs televizorių, užsidaro savo kambaryje.“ „Labai skaudu, kad mūsų vaikai nejaučia nė kruopelytės dėkingumo. Juk baltos dienos nematom, besiplėšydami su darbais – kad tik jiems nieko netrūktų.“ „Man labai neramu, dėl jo ateities, nes jis nieko negali padaryti iki galo ir gerai. Nieko gero iš jo nebus.“ „Kartais atrodo, kad jis yra surinkęs visas mūsų giminės ydas.“ „Pasipiktinau mokytoja, kai pasiūlė perskaityti knygą apie vaikų auklėjimą, lyg aš ir be knygų to nesugebėčiau.“

Pasiklydę pasauliai (2). Noriu, kad mane surastum

„Jie nekreipia į mane dėmesio tol, kol nepasielgiu netinkamai.“ „Jie daug žino, bet neturi kantrybės manęs išmokyti.“ „ Jie pamaitina mane, bet neturi laiko susėsti kartu prie pietų stalo.“ „Jie nori manimi didžiuotis, bet negali paslėpti nusivylimo, kai man nesiseka.“ „Jie daug kalba, bet retai išklauso.“ „Jie nori, kad taikiai sugyvenčiau su broliu/sese, o patys pykstasi tarpusavyje.“ „Jie nori, kad aš greičiau užaugčiau, bet elgiasi su manimi lyg su mažu.“ „Jie linkę nurodinėti mums, kaip gyventi, o patys pyksta, kai jiems bando patarti jų tėvai.“ „Jie piktinasi mano melu, bet nėra pasiruošę sužinoti tiesą.“ „Jie tikisi iš manęs teisingų sprendimų, bet neleidžia suklysti.“ „Jie nuperka man žaislų, bet pamiršta su manimi pažaisti.“ „Jie pažįsta laikrodį, bet neturi laiko.“ „Jie važinėja greitomis mašinomis, bet niekur nesuspėja.“ „Jie paklausia kaip man sekėsi mokykloje, bet yra pasirengę išgirsti vienintelį žodelį „gerai“. „Jie įjungia televizorių užuot pasekę man pasaką.“ „Jie daug dirba, kad uždirbtų pinigų, o aš galvoju; jei manęs nebūtų, gal jiems būtų lengviau?“ „Jie nori, kad aš užaugčiau geru žmogumi, bet kasdien kartoja, kad esu nevykėlis, žioplys ir tinginys.“ „Jie klausia „į ką tu atsigimei“, tarsi nenorėdami suprasti, kad be jų aš kitų pavyzdžių tiesiog neturiu.“ „Jie verčia mane daryti namų darbus, nors patys neskaito knygų. Jie liepia man mokytis, nors patys nesimoko.“

Pasiklydę pasauliai (3). Ieškokime kartu

Vaiko atėjimas į šį pasaulį – neįkainojama dovana ir sunkiai grąžinama skola. Priešingai nei kitos dovanos, ši netampa mūsų nuosavybe. Tai dovanojimas galimybės būti šalia, dalintis džiaugsmais, stebėti slėpiningą asmenybės augimą – gyvą troškimą pažinti pasaulį, nuoširdžią nuostabą, naivų tikėjimą, paprastų ir gilių gyvenimo tiesų atradimą, tylią nuoskaudą, garsų pagalbos šauksmą. Priimdami vaiką kaip dovaną, pasirašome amžinos skolos vekselį – įsipareigojame visą gyvenimą mokėti meile ir rūpesčiu, atsidavimu ir atsakomybe, globa ir laisvės suteikimu, pagalba ir pasitikėjimu.

Vaiko atėjimas į pasaulį – tai įsidarbinimas pačiame svarbiausiame ir sudėtingiausiame darbe – buvimu tėvais. Šio ypatingo darbo rezultatus sunku pamatuoti ir jų reikia ilgai laukti. Pravaikštos yra nedovanotinos ir skaudžiai paliečia atlygį. Atlygis – tai šiltas vaiko apkabinimas, tai laimingos jo akys, pasitikėjimo šypsena veide, žengiant savarankiškus žingsnius. Ir – kas nuneigs? – šaltinis, maitinantis tėvų būtį.

Paskutiniu metu daug diskutuojama apie tėvų darbo metodus – kiek turėtų būti laisvės ir apribojimų, bausti ar nebausti, beržinė košė – sveika ar žalinga… Karštose diskusijose skamba tėvų baimė netekti autoriteto, visuomenės baimė likti be brandžių piliečių, susipina teisės ir pareigos… Tačiau lieka neatsakyti esminiai klausimai – kokia turėtų būti tėvų meilė? Kokios jos reikia vaikams? Auklėti ir mylėti – ar tai suderinama?

Kad auklėjimas yra būtinas, rodo žmogaus prigimtis. Skirtingai nuo gyvūnų, žmogaus vaikui reikia bent 16-20 metų aktyvios pagalbos, kol jis tampa savarankišku. Taigi auklėjimas yra pagalba vaikui, jam kuriant savo santykius su aplinka: mokantis mylėti save ir kitus. Viskas prasideda nuo tėvų pavyzdžio, aiškių ribų ir taisyklių, kurios būtinos saugiam augimui ir brendimui. Vaikai nuolat mėgina tikrinti tų ribų ir taisyklių patikimumą – lyg apsaugos darbuotojai, tikrinantys ar įjungta signalizacija.

Kaip sukurti efektyvią signalizacijos sistemą? Šito meno tėvai nemokomi nei universitetuose, nei kolegijose. Tačiau tai nereiškia, kad negalime išmokti. Visi tėvai linki savo vaikams tik gero, tačiau niekas neišvengia klaidų. Mes tikime Jūsų meile ir kviečiame atleisti sau už klaidas. Kvietimą mokytis tapti brandesniais tėvais priimkite ne kaip barimą ar nuvertinimą, o kaip galimybę kurti naują ypatingą santykį su savo vaiku, kaip galimybę pajusti ne tik didžiulę buvimo tėvais atsakomybę, bet ir tėvystės džiaugsmą, kaip galimybę buvimą šalia savo vaikų įvilkti į naują taurią prasmę.