Archyvas

Tarnybose 2011-ieji metai skelbiami Tėvų metais.

Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos (LPPTVA) iniciatyva 2011–ieji metai skelbiami  Tėvų metais tarnybose. Asociacijos suvažiavime buvo priimta bendra veiklos programa, kurios tikslas – plėtoti tėvų, ugdymo įstaigų ir tarnybų specialistų bendradarbiavimą siekiant vaiko ugdymo gerovės.

Būti tėvais šiandieniniame pasaulyje nėra lengva, todėl, specialistų pareiga padėti tėvams pasijusti kompetentingiems ugdyti savo vaiką. Gebėdami padėti vaikui tėvai tampa labiau pasitikintys, stipresni ir sėkmingesni.

Tarnybos šiais metais skirs didesnį dėmesį bendradarbiavimui su tėvais, jų švietimui. Specialistai  skaitys paskaitas, ves mokomuosius užsiėmimus tėvų grupėms, rengs metodines medžiagas, diskusijas rūpimais klausimais, konferencijas.

Kviečiame tėvus ir ugdymo įstaigų pedagogus dalyvauti  savivaldybių  tarnybų renginiuose.

Respublikiniai renginiai, skirti Tėvų metams, skelbiami visose Savivaldybių Pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT):

1. respublikinėje ir regioninėse spaudose paskelbiami laiškai skirti Tėvų metams-„Pasiklydę pasauliai“ ir LPPTVA (Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos) bei Savivaldybių PPT kreipimasis į savo miesto (rajono) bendruomenes;

2. piešinių ir (ar) rašinių konkursas „Aš norėčiau, kad mano mama (tėtis)…..“; „Aš norėčiau, kad mano sūnus, dukra…“ ;

3. diskusija „Ar lengva būti tėvais XXI amžiuje?“;

4. respublikinė baigiamoji konferencija Vilniuje 2012m. sausio mėn.

LAIŠKAS  TĖVAMS

Pasiklydę pasauliai (1). Kada aš tave pamečiau?

„Man gėda vestis savo vaiką į parduotuvę: visuomet užsimano to, ko aš negaliu pirkti. Kiek jis gali bandyt mano kantrybę savo kaprizais?“ „Neturiu kantrybės žiūrėti, kaip jis plauna indus, geriau jau išplaunu pati. Ar išauš pagaliau diena, kai jis išmoks tai daryti tinkamai?“ „ Apmaudu, jog dirbu nuo ryto iki vakaro, kad  galėčiau gardesnį kąsnį vaikams nupirkti, o iš jų – jokio dėkingumo!“ „Jaučiamės nusivylę, nes skiriame daug jėgų vaiko auklėjimui, ir vis tiek – visų vaikai, kaip vaikai, o su mūsiškiu – amžinai kas nors ne taip…“ „Pavargau jam aiškinti tuos pačius dalykus po dešimt kartų – visi žodžiai kaip į sieną žirniai… Tegirdžiu tik: Aha. Tuoj. Gerai. Paskui“. „Galva plyšta nuo nuolatinių vaikų peštynių ir rietenų, kada jie pagaliau išmoks aiškintis santykius gražiuoju?“ „Jaučiuosi beviltiškai, nes mano vaikas jau šeštokas, o aš vis dar turiu patikrinti, ar jis paruošė pamokas, ar viską susidėjo į kuprinę.“  „Uošviai įkyrėjo su savo kišimusi į mūsų gyvenimą, vaikai iš jų grįžta kaip laukiniai – iš proto  gali išeit!“ „Visada sakau vaikui: kas beatsitiktų, pirmiausia visada pasisakyk man. Todėl buvau tiesiog šokiruota, kai apie tai, kad iš jo tyčiojasi mokykloje, papasakojo, ne man, o kaimynei.“ „Drebu dėl kiekvieno auklėtojos skambučio – ko mano vaikas nepadarė, ką padarė ne taip? Kur aš pražiūrėjau, ko neišaiškinau? Kada jis pagaliau supras, kad privalo gerai mokytis  ir elgtis.“ „Man skaudu, kad jis valandų valandas rašinėja žinutes draugams, o mano pasiūlymo važiuoti su mumis į gamtą tarsi negirdi.“ „Mane erzina, kad jis „susitvarko“ kambarį per kelias minutes, o su draugais apie visokius niekus gali plepėti ištisas valandas.“ „Man labai neramu, kad jis toks užsidaręs savy. Neįmanoma nė žodžio išpešti: grįžta iš mokyklos, burbteli „viskas gerai‘ ir, įsijungęs televizorių, užsidaro savo kambaryje.“ „Labai skaudu, kad mūsų vaikai nejaučia nė kruopelytės dėkingumo. Juk baltos dienos nematom, besiplėšydami su darbais – kad tik jiems nieko netrūktų.“ „Man labai neramu, dėl jo ateities, nes jis nieko negali padaryti iki galo ir gerai. Nieko gero iš jo nebus.“ „Kartais atrodo, kad jis yra surinkęs visas mūsų giminės ydas.“ „Pasipiktinau mokytoja, kai pasiūlė perskaityti knygą apie vaikų auklėjimą, lyg aš ir be knygų to nesugebėčiau.“

Pasiklydę pasauliai (2). Noriu, kad mane surastum

„Jie nekreipia į mane dėmesio tol, kol nepasielgiu netinkamai.“ „Jie daug žino, bet neturi kantrybės manęs išmokyti.“ „ Jie pamaitina mane, bet neturi laiko susėsti kartu prie pietų stalo.“ „Jie nori manimi didžiuotis, bet negali paslėpti nusivylimo, kai man nesiseka.“ „Jie daug kalba, bet retai išklauso.“ „Jie nori, kad taikiai sugyvenčiau su broliu/sese, o patys pykstasi tarpusavyje.“ „Jie nori, kad aš greičiau užaugčiau, bet elgiasi su manimi lyg su mažu.“ „Jie linkę nurodinėti mums, kaip gyventi, o patys pyksta, kai jiems bando patarti jų tėvai.“ „Jie piktinasi mano melu, bet nėra pasiruošę sužinoti tiesą.“ „Jie tikisi iš manęs teisingų sprendimų, bet neleidžia suklysti.“ „Jie nuperka man žaislų, bet pamiršta su manimi pažaisti.“ „Jie pažįsta laikrodį, bet neturi laiko.“ „Jie važinėja greitomis mašinomis, bet niekur nesuspėja.“ „Jie paklausia kaip man sekėsi mokykloje, bet yra pasirengę išgirsti vienintelį žodelį „gerai“. „Jie įjungia televizorių užuot pasekę man pasaką.“ „Jie daug dirba, kad uždirbtų pinigų, o aš galvoju; jei manęs nebūtų, gal jiems būtų lengviau?“ „Jie nori, kad aš užaugčiau geru žmogumi, bet kasdien kartoja, kad esu nevykėlis, žioplys ir tinginys.“ „Jie klausia „į ką tu atsigimei“, tarsi nenorėdami suprasti, kad be jų aš kitų pavyzdžių tiesiog neturiu.“ „Jie verčia mane daryti namų darbus, nors patys neskaito knygų. Jie liepia man mokytis, nors patys nesimoko.“

Pasiklydę pasauliai (3). Ieškokime kartu

Vaiko atėjimas į šį pasaulį – neįkainojama dovana ir sunkiai grąžinama skola. Priešingai nei kitos dovanos, ši netampa mūsų nuosavybe. Tai dovanojimas galimybės būti šalia, dalintis džiaugsmais, stebėti slėpiningą asmenybės augimą – gyvą troškimą pažinti pasaulį, nuoširdžią nuostabą, naivų tikėjimą, paprastų ir gilių gyvenimo tiesų atradimą, tylią nuoskaudą, garsų pagalbos šauksmą. Priimdami vaiką kaip dovaną, pasirašome amžinos skolos vekselį – įsipareigojame visą gyvenimą mokėti meile ir rūpesčiu, atsidavimu ir atsakomybe, globa ir laisvės suteikimu, pagalba ir pasitikėjimu.

Vaiko atėjimas į pasaulį – tai įsidarbinimas pačiame svarbiausiame ir sudėtingiausiame darbe – buvimu tėvais. Šio ypatingo darbo rezultatus sunku pamatuoti ir jų reikia ilgai laukti. Pravaikštos yra nedovanotinos ir skaudžiai paliečia atlygį. Atlygis – tai šiltas vaiko apkabinimas, tai laimingos jo akys, pasitikėjimo šypsena veide, žengiant savarankiškus žingsnius. Ir – kas nuneigs? – šaltinis, maitinantis tėvų būtį.

Paskutiniu metu daug diskutuojama apie tėvų darbo metodus – kiek turėtų būti laisvės ir apribojimų, bausti ar nebausti, beržinė košė – sveika ar žalinga… Karštose diskusijose skamba tėvų baimė netekti autoriteto, visuomenės baimė likti be brandžių piliečių, susipina teisės ir pareigos… Tačiau lieka neatsakyti esminiai klausimai – kokia turėtų būti tėvų meilė? Kokios jos reikia vaikams? Auklėti ir mylėti – ar tai suderinama?

Kad auklėjimas yra būtinas, rodo žmogaus prigimtis. Skirtingai nuo gyvūnų, žmogaus vaikui reikia bent 16-20 metų aktyvios pagalbos, kol jis tampa savarankišku. Taigi auklėjimas yra pagalba vaikui, jam kuriant savo santykius su aplinka: mokantis mylėti save ir kitus. Viskas prasideda nuo tėvų pavyzdžio, aiškių ribų ir taisyklių, kurios būtinos saugiam augimui ir brendimui. Vaikai nuolat mėgina tikrinti tų ribų ir taisyklių patikimumą – lyg apsaugos darbuotojai, tikrinantys ar įjungta signalizacija.

Kaip sukurti efektyvią signalizacijos sistemą? Šito meno tėvai nemokomi nei universitetuose, nei kolegijose. Tačiau tai nereiškia, kad negalime išmokti. Visi tėvai linki savo vaikams tik gero, tačiau niekas neišvengia klaidų. Mes tikime Jūsų meile ir kviečiame atleisti sau už klaidas. Kvietimą mokytis tapti brandesniais tėvais priimkite ne kaip barimą ar nuvertinimą, o kaip galimybę kurti naują ypatingą santykį su savo vaiku, kaip galimybę pajusti ne tik didžiulę buvimo tėvais atsakomybę, bet ir tėvystės džiaugsmą, kaip galimybę buvimą šalia savo vaikų įvilkti į naują taurią prasmę.

Kovo 3 d. gimnazijoje buvo vedamos integruotos pamokos. I –II klasių gimnazistams ,,Lytiškumas ir vaisingumas‘‘ , III klasių gimnazistams ,, Požiūriai į lytiškumą‘‘. Lektorė Marijampolės šeimos centro direktorė Lina Braukylienė. 

Priimtųjų mokinių į 5- ąsias klases sąrašas: Atidaryti…

Abiturienė GABIJA VYŠNIAUSKAITĖ dalyvavo konkurse ,,Geriausias

interneto turinys vaikams” ir jame (1-3 jaunuolių kategorijoje) užėmė III vietą.

Paraiškoje dalyvauti pateikė tinklaraštį (blog’ą) ,,Fumfels”, kurį pildė nuo

2012-ųjų metų rugsėjo. Šio blog’o temos : šunų Agility sportas, sportinio šuns

auklėjimo, dresūros, treniravimo principai, atsakingas gyvūno įsigijimas ir

auginimas, aktyvios veiklos skatinimas.

Ruošdama straipsnius, Gabija bendradarbiauja su Lietuvos, Slovėnijos bei JAV

Agility sportininkais bei treneriais.

Nors svetainės turinys skirtas suaugusiems skaitytojams, tačiau straipsniai

pateikiami taip, kad būtų suprantami ir vaikams.

 Sveikinam Gabiją !

                         Stovim ir žiūrim į tolumą.

                                 Eisim į šiaurę.

                                   Eisim į pietus.

                                        Eisim į rytus.

                                            Eisim į vakarus.

                                                Apėję žemę

                                                     Prieisim save .

 100 paskutinių dienų gimnazijoje  pradėjo skaičiuoti X abiturientų laida.

ŠIMTADIENIS – tai stabtelėjimas prieš laukiančius darbus.

ŠIMTADIENIS – gražiausia, jaunatviškiausia ir linksmiausia mokyklos šventė, simbolizuojanti

veržlumą, polėkį, svajones. Ši šventė turi savitą prasmę.

Visą gyvenimą žmogus kažką skaičiuoja. Na, kad ir … pinigus, laiką… Taip, laiką, nes jis brangesnis už pinigus.

Kodėl populiarūs tokie skaičiai, kur prie vieneto šliejasi nulis? Ir kuo nulių daugiau, tuo geriau, nes

skaičius solidesnis. Puiku, kada įvertinimai turi nulių: 10 balų, 100 procentų.

Nepeikim ir vienišo vieneto: puiku būti pirmam, vienas procentas valstybiniame egzamine geriau

nei dešimt balų mokykliniame. Baisiausia – nulis. Apskritai, laiko ženklai gali būti kiekvienam žmogui skirtingi.

Tas 100 kiekvienais metais dvyliktokams primena, jog atėjo intensyvaus skaičiavimo metas.

Mielieji, gerų jums skaičių !

Gyvent – lyg akmenį sunkiausią rist.

Gyvent – kasdien purvyną juodą brist.

Gyvent – ar šiaip, ar taip – negal įgrist.

Gyvent – tai klupus kilti, kilus krist.

Gyvent – plačiais svajų erdvynais skrist.

Kovo 22 d. gimnazijoje vyko Atvirų durų popietė. Būsimieji mokiniai ir jų tėveliai

turėjo galimybę susipažinti su gimnazijoje veikiančia ugdymo sistema.

Į visus tėvų ir mokinių klausimus, kaip visada, nuoširdžiai ir maloniai atsakinėjo

mokyklos direktorė Rasa Šalaševičienė, pavaduotoja ugdymui Roma Raškevičienė.

Taip pat susipažino su mokytojais, Mokinių tarybos nariais , su gimnazijos

ugdymo prioritetais, galimybėmis ugdytis pagal savo poreikius ir gebėjimus,

apžiūrėjo kabinetus, stebėjo Marijonų mokinių koncertą.

Tai buvo tikrai puiki proga pamatyti gimnazijos gyvenimą iš arčiau.

 Tikimės, kad Atvirų durų popietėje lankęsi būsimi penktokai ir jų tėvai

gavo pakankamai informacijos apie gimnaziją ir rudenį sulauksime gausaus

būrio naujų mokinių.

Kovo 20-22 dienomis Molėtų raj., Naujasodyje, vykusioje 47-ojoje Lietuvos

moksleivių biologijos olimpiadoje (11 klasių grupėje) Marijonų gimnazistas

IGNAS KRIAUČIŪNAS (30 dalyvių tarpe) užėmė 9 vietą ir buvo apdovanotas

PAGYRIMO raštu už puikų užduočių atlikimą, ypač gerai atliko praktines

užduotis (4-oji vieta).

***

Kovo 22 dieną IGNAS dalyvavo Vilniuje, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo

centre, vykusioje atrankoje į XI Pasaulinę geografijos olimpiadą. Atrankoje labai

gerai atliko užduotis ir buvo pakviestas dalyvauti šiemet Krokuvoje (Lenkija)

vyksiančioje Pasaulinėje geografijos olimpiadoje.

Sveikiname mūsų šaunuolį IGNĄ ir linkime kuo geriausios sėkmės Krokuvoje !

Kiekvienam daryti gera

Savo darbu ir žodžiu,

Visad elgtis taip, kaip dera,

Ir teisingas būt geidžiu.

Gyvo padaro gailėti,

Dieva, žmones Jo mylėti –

Mano priedermė šventa.

 (K.Donelaitis, 1774)

 Balandžio 8 d. Marijampolėje vyko renginiai, skirti K.Donelaičio 300- osioms gimimo

metinėms. Renginio globėja JE Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė

lankėsi mūsų mieste, pasveikino Kristijono Donelaičio draugijos narius, respublikinės

konferencijos „Po Donelaičio ženklu” dalyvius ir marijampoliečius, susirinkusius prie lietuvių

grožinės literatūros pradininko paminklo. „Kristijonas Donelaitis išmokė lietuvius pagarbos

sau, savo kraštui ir jo savitumui. Jis įkvėpė žmones patikėti savo istorijos ir kultūros galiomis.

Šie dalykai ir šiandien išlieka aktualūs‘‘, – sakė Prezidentė. Pasak Prezidentės, Suvalkijos

žmonių meilė kalbai ir knygai yra pavyzdys visai Lietuvai. Šis kraštas nuo seno garsėja

darbščiais ir kūrybingais, savitą tarmę ir jos grynumą išsaugojusiais žmonėmis. Iš šios žemės

kilęs kalbininkas Jonas Jablonskis. Čia įsikūrė darbšti Kristijono Donelaičio draugija, sutelkusi

žmones ir bendromis pastangomis pastačiusi lietuvybės puoselėtojui paminklą.

Susitikime su Prezidente prie K. Donelaičio paminklo dalyvavo III b klasės mokiniai ir jų

lietuvių kalbos mokytoja R. Dragūnevičienė.

,,Kas didžiausias Dangaus karalystėje ?

Tas, kuris šiandien nepraleidžia progos daryti daug ką dovanai’’.

Penktadienį, balandžio 11 dieną, Marijonų gimnazijoje

vyko Gavėnios rekolekcijos, kurias vedė Arkangelo Mykolo

mažosios bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC.

Vėliau buvo demonstruojamas filmas ,,Tiltas’’ .

Šios dvasinės pratybos vieniems atnešė ramybę, kitiems –

viltį, džiugesį ar klausimus. Rekolekcijos sustiprino mūsų

santykį su Viešpačiu Jėzumi.

10 val. Mažojoje bazilikoje gimnazijos kapelionas kun.

Remigijus Maceina aukojo šv. Mišias.

Bendrystė ir buvimas paprastume pakylėjo visus labiau

atsidėti maldai, kad džiugia širdimi pasitiktume Prisikėlusį