Archyvas

Vasario 9 d. vyko Užgavėnės – linksmybių metas Užgavėnės – viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Seni žmonės sakydavo – jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.

Patarimai švenčiantiems Užgavėnes: grybautojams – mesti kepurę ant žemės ir trypti: sakoma, kad tuomet tais metais tokio dydžio baravykai augs; netekėjusioms merginoms – nebėgti nuo persirengėlio gervės pavidalu: jam įžnybus, sakoma, būtinai ištekėsi; bitininkams – susisodinti zirziančius vaikus į kubilą ir pavežioti po gyvenvietę ar bent kiemą: taip bitės vasarą medaus gausiai prineš; sodininkams – nešukuoti šią dieną galvų, mat tuomet kopūstai užmegsią dideles galvas, o kad derlius būtų geresnis, važiuoti kuo toliau į svečius arba sniege voliotis; miestiečiams – važiuoti į Žemaitijos kaimą, kur galima pajusti tikrą Užgavėnių šventimo dvasią, arba į Rumšiškių liaudies buities muziejų, kur kaip tik šį savaitgalį vyks Užgavėnių šurmulys; tingintiems išeiti iš namų – išsikepti blynų ir pavaišinti kaimyną.

Kovo 9-oji – GAVĖNIOS pradžia

„Krikščionybės didybė yra ta,

kad ji ieško ne dieviškų vaistų nuo kančios,

o dieviškojo jos reikalingumo.“

                                                  Simone Weil

Gavėnia – dvasinio atsinaujinimo metas

Gavėnia – tai metas, kai mes esame kviečiami stabtelėti ir apmąstyti, suvokti bei pripažinti savo žmogiškosios prigimties trapumą ir pažeidžiamumą, nes mes vieni patys esame slpni ir bejėgiai, o su Dievu – stiprūs ir galingi. Pripažindami, kad buvome klydę, atgauname tai,

apie Gerąjį Ganytoją – Piemenį, kuris išeina ieškoti vienos pasimetusios nuo bandos avelės. O kai ją suranda, susikviečia draugus kartu pasidžiaugti, nes atsirado avis paklydėlė. Dievui yra brangus kiekvienas žmogus, nes kiekvienas iš mūsų esame Jo vaikas. Šį Viešpaties ryšį su mumis bei Gavėnios prasmę mums gali atskleisti palyginimas apie sūnaus palaidūno sugrįžimą. AVĖNIA yra susikaupimo, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo laikas. Laikas, kuriame mes turime susitaikyti su Dievu, su savimi, su žmonėmis. Taip mes paliksime klystkelius ir grįšime į išganymo kelią. Šiame laike mes turime pasikeisti, bet tas pasikeitimas mumyse neįvyks be mūsų pačių pastangų, be maldos ir atgailos. Kas gi yra Gavėnia ir ką gali duoti mūsų gyvenimui? Gavėnia yra keturiasdešimt atgailos, susitaikinimo, atsivertimo dienų. Šv. Rašte skaitome Jėzaus palyginimą apie Gerąjį Ganytoją – Piemenį, kuris išeina ieškoti vienos pasimetusios nuo bandos avelės. O kai ją suranda, susikviečia draugus kartu pasidžiaugti, nes atsirado avis paklydėlė. Dievui yra brangus kiekvienas žmogus, nes kiekvienas iš mūsų esame Jo vaikas. Šį Viešpaties ryšį su mumis bei Gavėnios prasmę mums gali atskleisti palyginimas apie sūnaus palaidūno sugrįžimą. Tuo metu, kurį mini Viešpats, žmonės stengėsi gyventi viena šeima. Dabar labiau įprasta, kad suaugę vaikai gyventų atskirai, paliktų tėvus. Tačiau tuo metu žmonės valdė žemę, kartu ją dirbo, ir juo didesnė buvo šeima, juo daugiau darbo rankų, juo daugiau buvo galima nuveikti. Todėl dalyti namus, dalyti turtą ir ūkį laikyta nuostoliu, praradimu. Jeigu vaikai taip elgėsi, tai laikyta skriauda tėvams. Šiame palyginime jaunėliui, pareikalavus savo dalies, galime įsivaizduioti, kokioje situacijoje atsiduria tėvas. Bet vis dėl to, jis atiduoda priklausančią dalį ir sūnus iškeliauja. Praėjus kiek laiko, kai jis išvaisto tėvo palikimą nedorai gyvendamas ir neturėdamas išeities, nusprendžia grįžti į tėvo namus. Būtent tada, iš puikybės netekęs visko – turto ir garbės, jis susimąsto. Pripažinęs savo nuopolį, pasiryžęsi grįžti pas tėvą, savo širdyje jis ištaria šiuos žodžius: „Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!“ Jam priartėjus prie namų , tėvas jį iš tolo pamatė, nes jis budėjo, jo laukė, ir nenustojo mylėjęs. Tėvas pirmas nubėgo jo pasitikti, jis nepriekaištavo sūnui, bet parsivedė jį namo, liepė apvilkti naujais drabužiais ir iškėlė puotą. Tad toks didis buvo tėvo džiaugsmas. Viešpats, palyginime parodydamas šiuos tėviškus jausmus, pirmiausia, parodo savo santykį su mumis – žmonėmis. Taigi, tai palyginimas pirmiausia apie mūsų Dangiškąjį Tėvą. Kai mes esame neviltyje, dideliame suspaudime ir nebematome išeities, – prisiminkime, jog yra Tas, Kuris laukia mūsų, kad suteiktų mums naują gyvenimą, nes mes visi – Jo vaikai. Tai palyginimas ir apie mus, kai mes pamirštame savo Dangiškąjį Tėvą, kai nusigręžiame nuo jo ir nueiname pavergti savo aistrų, užsiėmę smulkmenomis, gyvenimo kasdienybe, kai mes gyvemane tuštybe ir švaistome, prarandame dvasios lobius, kai mes jau nuošaly ir mums atrodo, jog Dievas ir tikras gyvenimas nuo mūsų toli, ir mes jau negalime melstis, negalime atsiversti Šventojo Rašto, nes mus apėmusios pašalinės mintys, o mūsų širdis kupina tuštybės ir garbės troškimo. Tai apie mus, kai mes atitrūkstame, atkrentame, nutolstame, paklystame, pasimetame.

                         Stovim ir žiūrim į tolumą.

                                 Eisim į šiaurę.

                                   Eisim į pietus.

                                        Eisim į rytus.

                                            Eisim į vakarus.

                                                Apėję žemę

                                                     Prieisim save .

 100 paskutinių dienų gimnazijoje  pradėjo skaičiuoti X abiturientų laida.

ŠIMTADIENIS – tai stabtelėjimas prieš laukiančius darbus.

ŠIMTADIENIS – gražiausia, jaunatviškiausia ir linksmiausia mokyklos šventė, simbolizuojanti

veržlumą, polėkį, svajones. Ši šventė turi savitą prasmę.

Visą gyvenimą žmogus kažką skaičiuoja. Na, kad ir … pinigus, laiką… Taip, laiką, nes jis brangesnis už pinigus.

Kodėl populiarūs tokie skaičiai, kur prie vieneto šliejasi nulis? Ir kuo nulių daugiau, tuo geriau, nes

skaičius solidesnis. Puiku, kada įvertinimai turi nulių: 10 balų, 100 procentų.

Nepeikim ir vienišo vieneto: puiku būti pirmam, vienas procentas valstybiniame egzamine geriau

nei dešimt balų mokykliniame. Baisiausia – nulis. Apskritai, laiko ženklai gali būti kiekvienam žmogui skirtingi.

Tas 100 kiekvienais metais dvyliktokams primena, jog atėjo intensyvaus skaičiavimo metas.

Mielieji, gerų jums skaičių !

Gyvent – lyg akmenį sunkiausią rist.

Gyvent – kasdien purvyną juodą brist.

Gyvent – ar šiaip, ar taip – negal įgrist.

Gyvent – tai klupus kilti, kilus krist.

Gyvent – plačiais svajų erdvynais skrist.

Kovo 22 d. gimnazijoje vyko Atvirų durų popietė. Būsimieji mokiniai ir jų tėveliai

turėjo galimybę susipažinti su gimnazijoje veikiančia ugdymo sistema.

Į visus tėvų ir mokinių klausimus, kaip visada, nuoširdžiai ir maloniai atsakinėjo

mokyklos direktorė Rasa Šalaševičienė, pavaduotoja ugdymui Roma Raškevičienė.

Taip pat susipažino su mokytojais, Mokinių tarybos nariais , su gimnazijos

ugdymo prioritetais, galimybėmis ugdytis pagal savo poreikius ir gebėjimus,

apžiūrėjo kabinetus, stebėjo Marijonų mokinių koncertą.

Tai buvo tikrai puiki proga pamatyti gimnazijos gyvenimą iš arčiau.

 Tikimės, kad Atvirų durų popietėje lankęsi būsimi penktokai ir jų tėvai

gavo pakankamai informacijos apie gimnaziją ir rudenį sulauksime gausaus

būrio naujų mokinių.

Kovo 20-22 dienomis Molėtų raj., Naujasodyje, vykusioje 47-ojoje Lietuvos

moksleivių biologijos olimpiadoje (11 klasių grupėje) Marijonų gimnazistas

IGNAS KRIAUČIŪNAS (30 dalyvių tarpe) užėmė 9 vietą ir buvo apdovanotas

PAGYRIMO raštu už puikų užduočių atlikimą, ypač gerai atliko praktines

užduotis (4-oji vieta).

***

Kovo 22 dieną IGNAS dalyvavo Vilniuje, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo

centre, vykusioje atrankoje į XI Pasaulinę geografijos olimpiadą. Atrankoje labai

gerai atliko užduotis ir buvo pakviestas dalyvauti šiemet Krokuvoje (Lenkija)

vyksiančioje Pasaulinėje geografijos olimpiadoje.

Sveikiname mūsų šaunuolį IGNĄ ir linkime kuo geriausios sėkmės Krokuvoje !

Kiekvienam daryti gera

Savo darbu ir žodžiu,

Visad elgtis taip, kaip dera,

Ir teisingas būt geidžiu.

Gyvo padaro gailėti,

Dieva, žmones Jo mylėti –

Mano priedermė šventa.

 (K.Donelaitis, 1774)

 Balandžio 8 d. Marijampolėje vyko renginiai, skirti K.Donelaičio 300- osioms gimimo

metinėms. Renginio globėja JE Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė

lankėsi mūsų mieste, pasveikino Kristijono Donelaičio draugijos narius, respublikinės

konferencijos „Po Donelaičio ženklu” dalyvius ir marijampoliečius, susirinkusius prie lietuvių

grožinės literatūros pradininko paminklo. „Kristijonas Donelaitis išmokė lietuvius pagarbos

sau, savo kraštui ir jo savitumui. Jis įkvėpė žmones patikėti savo istorijos ir kultūros galiomis.

Šie dalykai ir šiandien išlieka aktualūs‘‘, – sakė Prezidentė. Pasak Prezidentės, Suvalkijos

žmonių meilė kalbai ir knygai yra pavyzdys visai Lietuvai. Šis kraštas nuo seno garsėja

darbščiais ir kūrybingais, savitą tarmę ir jos grynumą išsaugojusiais žmonėmis. Iš šios žemės

kilęs kalbininkas Jonas Jablonskis. Čia įsikūrė darbšti Kristijono Donelaičio draugija, sutelkusi

žmones ir bendromis pastangomis pastačiusi lietuvybės puoselėtojui paminklą.

Susitikime su Prezidente prie K. Donelaičio paminklo dalyvavo III b klasės mokiniai ir jų

lietuvių kalbos mokytoja R. Dragūnevičienė.

,,Kas didžiausias Dangaus karalystėje ?

Tas, kuris šiandien nepraleidžia progos daryti daug ką dovanai’’.

Penktadienį, balandžio 11 dieną, Marijonų gimnazijoje

vyko Gavėnios rekolekcijos, kurias vedė Arkangelo Mykolo

mažosios bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC.

Vėliau buvo demonstruojamas filmas ,,Tiltas’’ .

Šios dvasinės pratybos vieniems atnešė ramybę, kitiems –

viltį, džiugesį ar klausimus. Rekolekcijos sustiprino mūsų

santykį su Viešpačiu Jėzumi.

10 val. Mažojoje bazilikoje gimnazijos kapelionas kun.

Remigijus Maceina aukojo šv. Mišias.

Bendrystė ir buvimas paprastume pakylėjo visus labiau

atsidėti maldai, kad džiugia širdimi pasitiktume Prisikėlusį

Rugsėjo mėn. 24-28 d. Marijampolėje prašurmuliavo Vokiečių kalbos ir kultūros savaitė, kurią organizavo
Marijampolės švietimo centras, Marijampolės savivaldybės vokiečių kalbos mokytojų metodinis būrelis bei
asociacija „Sūduvos kultūros fondas“, pakvietusi į daugybę renginių ne tik vokiečių kalbos besimokančius
mokinius, bet ir visus – tiek mažus, tiek jaunus bei jau ir suaugusius – kurie turėjo galimybę praplėsti savo
akiratį, patyrinėti, kas gi ta vokiečių kalba, vokiškoji kultūra.

Vienas iš pirmųjų renginių – mokinių plakatų, kūrybinių darbų paroda – konkursas „Deutsch? Warum
denn nicht!“ („Vokiečių kalba? Kodėl gi ne!“), vykęs Marijampolės švietimo centre, buvo sėkmingas ir
11 mūsų gimnazijos vokiečių kalbą besimokančių mokinių. Už kūrybinius darbus Marijampolės švietimo
centras PADĖKOS raštais apdovanojo vokiečių kalbos mokytoją Ingą Čeplikienę ir 7a klasės mokinius
Luką Lukoševičių, Paulių Mačiulaitį, Ugnę Marcinkevičiūtę, Saulę Pranskevičiūtę, Paulių Subačių bei
8a klasės mokinius Samantą Borisovaitę, Paulių Čepliką, Nataliją Gabalytę, Guodą Jarašiūtę, Danielę
Pliskutę ir Rapolą Tekorių.

Keletas moksleivių apsilankė plakatų parodoje „Brolių Grimų pasakų pasaulis“, į kurią pakvietė Vilniaus
Goethe‘s institutas.
Susipažinti su naujais vėjais vokiečių literatūroje buvo galima susitikime „Vertimai ir vartymai“,
dalyvaujant vertėjams Teodorui Četrauskui ir Laurynui Katkui.

Net 5 naujus vokiškus meninius filmus su lietuviškais subtitrais ir dar nemokamai buvo galima
pažiūrėti „Spindulio“ kino teatre. Ir ašaros buvo liejamos, ir juokas skambėjo, ir žiūrovai ne visada salėje
sutilpo …
Vokiečių kalbos mokytojai gvildeno klausimus apie tai, kaip vokiečių kalbos būtų galima mokyti
darželinukus. 4-5 klasių mokinukai, tarp jų ir Marijonų gimnazijos 5a klasės mokiniai bei jų mokytojai
savo mokyklose dalyvavo pažintinėse motyvacinėse pamokėlėse „Pirmoji pažintis su vokiečių kalba:
Hallo, Deutsch!“, kurias vedė vokiečių kalbos mokytoja ekspertė Gilma Plūkienė (žr. nuotraukos)

Erdvi salė Europa Royal‘e viešbutyje vos sutalpino baigiamojo renginio dalyvius. Visus susirinkusius
pasveikino ir perdavė nuoširdžiausius linkėjimus nuo Vokietijos ambasadoriaus M. Miulmenštadto jo
patarėjas ekonomikai p. Vythofas. Daug minčių klausytojams kilo klausantis Vilniaus Goethe‘s instituto
kalbos skyriaus vedėjos N.Buinovskajos paskaitos „Ar mums reikia kalbų įvairovės?“ , kurioje ji įtaigiai
parodė, kodėl mažos tautos negali apsiriboti vienos svetimos kalbos – anglų – mokymusi gimnazijose.
Ji dabartinei mokinių kartai priešpastatė vyresniuosius lietuvius, mokančius vokiečių, anglų, prancūzų,
rusų, lenkų ir kitas kalbas. Po mokinių ir mokytojų apdovanojimo renginį vainikavo puikus dainininkės R.
Juzukonytės koncertas.
Savaitės renginių globėjas Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas padėkojo organizatoriams ir išreiškė viltį, kad
tokie vokiečių kalbos populiarinimo renginiai Marijampolėje taps tradicija.

Norėtųsi tikėti, kad šie renginiai paskatins mūsų gimnazistai plačiau atverti savo širdis ir galvas vokiečių
kalbai. Ggalima perfrazuoti išmintį: „Išmoktos kalbos ant pečių nenešiosi“ , nes ji gyvenime tau atvers
daugiau durų, suteiks daugiau karjeros galimybių.

Vokiečių kalbos mokytoja metodininkės
Inga Čeplikienė
Zita Karpavičienė

Įstojusių į 5-ą klases mokinių sąrašas:

1.        Akelis Justinas
2.        Ambraziejūtė Simona
3.        Andriuškevičius Nojus
4.        Babrauskas Matas
5.        Baniulytė Gustė.
6.        Beinakaraitis Adris
7.        Bradūnaitė Nida
8.        Brusokaitė Kotryna
9.        Bulevičius Augustas
10.        Česnavičius Pijus
11.        Dabulevičius Matas
12.        Deniušytė Liucija
13.        Eidukevičius Gustautas
14.        Gliaubičius Tomas
15.        Grigalevičius Emilis
16.        Jakunskaitė Austėja
17.        Kačergiūtė Viltė
18.        Kadusauskas Juozas
19.        Kajokaitė Saulė
20.        Kaminskaitė Agota
21.        Karosa Rokas
22.        Kašalynas Gustas
23.        Kavaliauskaitė Augustė
24.        Kazakevičiūtė Indra
25.        Kvedaraitė Viktorija
26.        Kvietinskas Rokas
27.        Larčenkaitė Augustė
28.        Lepšytė Meda
29.        Mauzaitė Kornelija
30.        Miliauskaitė Gerda
31.        Mincė Justas
32.        Mureika Maikas
33.        Neveckas Matas
34.        Papečkytė Martyna
35.        Parachonka Liutauras
36.        Pliskus Justinas
37.        Povilaitytė Evelina
38.        Račylaitė Emilija
39.        Radzevičiūtė Modesta
40.        Radzijauskas Jokūbas
41.        Ragažinskaitė Akvilė
42.        Ruseckas Nedas
43.        Samsonas Justinas
44.        Skirkevičius Nojus
45.        Šlapelytė Greta
46.        Tamašaitytė Juta
47.        Tolkovas Simas
48.        Uleckaitė Emilė
49.        Uleckas Ignas
50.        Valaitytė Vakarė
51.        Valskis Justas
52.        Vasilauskaitė Ugnė
53.        Vasiliauskas Tomas
54.        Venckevičius Nedas
55.        Vidrinskaitė Austėja
56.        Vitkauskaitė Klaudija
57.        Žagaraitė Leila
58.        Žilvytė Ema
59.        Žukaitis Mykolas
60.        Žvirblis Povilas

Įstojusių į kitas klases mokinių sąrašas:

8 kl.
Jurgis Šerkšnas

I kl.
Gabija Vaičaitytė
Deimantė Vizgirdaitė
Emilija Butauskaitė

II kl.
Raibikytė Aira
III kl.
Diana Želvytė
Samanta Sabaitė
Krivičiūtė Goda