Archyvas

Gera mokykla susijusi su vertybėmis, kurios pažadina ir širdį, ir protą.

           Jau vienuoliktus metus žurnalas ,,Veidas‘‘ pateikia vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingą. Šiemet 424 Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitinge esame 26-ieji (pernai  36 – ieji ).
          Marijonų gimnazijos reitinguojama vieta yra pati aukščiausia Marijampolės apskrityje. Tai nenuginčijamai puikus gimnazijos bendruomenės pasiekimas, už nuoširdų, kruopštų ir sąžiningą darbą, nes nuolat tobuliname veiklą, ieškome įvairių būdų, kaip geriau pateikti žinias ir visapusiškiau ugdyti mokinių gebėjimus.

Mokykla – maža valstybė.  Taigi geros mokyklos samprata kiekvienoje mokykloje vis kitokia. Gerą mokyklą kiekvienas žmogus gali suprasti skirtingai, nes gėrio samprata yra filosofinė ir subjektyvi kategorija. Tai, kas vieno suprantama kaip gera, kitam gali neatrodyti joks gėris.  Gera mokykla yra ne tik ta, kuri turi aukštus akademinius pasiekimus, bet ta, kurioje gera būti, kurioje moksleiviai padaro didžiausią galimą pažangą esamomis sąlygomis. 

Žinoma, kai aplinkui tarp mokyklų siautėja tiesiog laukinė konkurencija, šis ,,Veido‘‘ vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingas gali padėti apsispręsti tėveliams ir mokiniams, kokią mokyklą iš tiesų rinktis .

                                                                Levita Kiverienė

Gimnazijoje vyko šventinis koncertas. Akimirkos iš renginio.

Lietuvos jaunučių šachmatų turnyro čempionas Augustas Vaškevičius

Matai gerą ėjimą, pabandyk surasti dar geresnį.
(Emanuelis Laskeris)

  Sakoma, kad šachmatai atveria ir praturtina protą. Išmokti teisingai stumdyti figūrėles yra gana paprasta, tačiau pergudrauti savo varžovą ir laimėti – iš tiesų sudėtinga. Vis dėlto mūsų gimnazija gali pagrįstai didžiuotis, jog čia mokosi tai puikiai sugebantis 5  klasės mokinys, Lietuvos jaunučių šachmatų turnyro čempionas Augustas Vaškevičius (treneris Antanas Lileikis). Augustas iškovojo teisę atstovauti Lietuvai 2014 m. Europos jaunučių B12 grupės šachmatų čempionate Batumyje ( Gruzija).
***

Monika (toliau M.): Sveikas, Augustai! Sveikinu Tave su pergale! Papasakok plačiau, kur ir kada vyko čempionatas, kaip pavyko laimėti?
Augustas (toliau A.): Balandžio 5-9 dienomis Druskininkuose, ,,Dainavoje” vyko Lietuvos jaunučių šachmatų čempionatas (B12) , 8 ratai šveicariška sistema. 5 partijas laimėjau, 3 baigėsi lygiosiomis, nei karto nepralošiau.
M.: Šaunuolis! Būtų įdomu sužinoti, jeigu Tau jau dabar taip šauniai sekasi, kada ,,susidraugavai“ su šachmatais?
A.: Šachmatais pradėjau žaisti gana seniai, šešerių metų. Prisimenu, pirmoji treniruotė vyko, kai dar nėjau į mokyklą.
M.: Kas Tave paskatino užsiimti tokia veikla? Gal šachmatais žaidžia Tavo namiškiai?
A.: Iš tiesų, žaisti šachmatais man nesiūlė niekas, tiesiog pats sugalvojau . Artimųjų rate žaidžiančių šachmatais nedaug, kiek žinau, šis žaidimas buvo mano prosenelio pomėgis.
M.: Kiekvienas žino, kad žaisti šachmatais labai naudinga. Tačiau daugumai Tavo bendraamžių – visiška nuobodybė! Taigi, Tavęs, linksmo ir judraus dvylikamečio, negaliu nepaklausti: kodėl pasirinkai būtent šachmatus? Kodėl ne futbolą, ne krepšinį?
A.: Šachmatai man patinka labiausiai. O po treniruočių laiko lieka ir krepšiniui, ir futbolui.
M.: Visažinėje Vikipedijoje šachmatai yra apibūdinami kaip ,, intelektualus sportas“. Kokius raumenis, Tavo nuomone, ,,augina“ ši sporto šaka?
A.: Tikriausiai šiuos (nusišypso ir pirštu pastuksena į galvą)…
M.: Kaip manai, geru šachmatininku gimstama ar tampama? Kokios savybės yra svarbios norint pasiekti puikių rezultatų ?
A.: Žinoma, kad tampama. Reikalingas loginis mąstymas, taip pat turėtų gerai sektis matematika. Vis dėlto svarbiausia yra įdėti daug daug darbo.
M.: O kaip sekasi mokytis? Kokie dalykai patinka labiausiai?
A.: Mokykloje sekasi puikiai, čia labai smagu. Patinka daug dalykų, o labiausiai matematika.
M.: Esi protinga asmenybė. Tačiau būtų įdomu sužinoti, kaip apibūdintum save 5 žodžiais?
A.: Sportiškas, išdykęs, punktualus, draugiškas, jautrus.
M.: Na, o dabar truputį pasvajokime. Jei būtų galimybė, kokią įžymybę norėtum sutikti labiausiai? Ko Jos/Jo paklaustum?
A.: Magnus Carlsen (pastaba: Magnus Carlsen- 23 metų norvegų šachmatininkas, 2013 tapo pasaulio čempionu). Paklausčiau jo, kiek laiko skirdavo šachmatams per dieną, kai buvo 12 metų.
M.: Smagu, jog esi atkaklus, savo užsibrėžtus tikslus pasiekiantis žmogus. Na, o baigdama norėčiau Tavęs paklausti: ką galėtum vadinti savo autoritetu?
A.: Savo tėtį.
M.: Ačiū už atsakymus! Linkiu sėkmės ir, žinoma, kuo mažiau ,,šachų“ Tavo šachmatų lentos pusėje!

Konkursas „1:0 vokiečių kalbos naudai“ skirtas 5–6 klasių moksleiviams, kurie domisi

futbolu ir vokiečių kalba. Aktyviausi ir kūrybiškiausi mūsų gimnazijos 5-6 klasių

mokiniai (Viltautė, Rokas, Gabija, Džiugas, Vilius, Matas – 6a kl. ir Augustas – 5a

kl.) sukūrė komandą „Sūduviai Team“, susuko įdomų filmuką „Mes ir futbolas“ ir

dalyvavo šiame Gėtės Instituto suorganizuotame konkurse.

 Lyg ir neįprastas derinys – futbolas ir vokiečių kalba – tačiau, matyt, futbolas yra

populiarus ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje.

Iš viso konkursui buvo pateiktos 37 paraiškos ir kūrybiniai darbai: video, fotografijų

koliažai, plakatai, nuotraukų koliažai. Darbai labai įspūdingi, linksmi, kūrybingi.

Konkurso koordinatorius p. Prellis pabrėžė, kad Lietuvos moksleivių darbai labai

brandūs, labai kokybiški, linksmi, jie skiriasi nuo konkursinių darbų kitose šalyse.

Nors mūsų komanda ir nepakliuvo į finalą, nuoširdžiai dėkoju visiems dalyvavusiems

už bendrą darbą ir tikiuosi, kad jie džiaugiasi atsiųstomis padėkomis ir dovanėlėmis.

Linkiu ir toliau jiems draugauti su futbolu ir vokiečių kalba.

Nuotraukoje: 6a klasės mokiniai ir jų vokiečių k. mokytoja Inga Čeplikienė

Kristus nešė kryžių Jeruzalės gatvėmis ir mirė prie jo prikaltas minios akivaizdoje. Todėl ir tikintiesiems norisi ne užsidarius tarp bažnyčios sienų, bet viešai paminėti šį kiekvienam krikščioniui jautrų įvykį. Viešas Kryžiaus kelio ėjimas yra savo tikėjimo liudijimas. Ir ne vien tikėjimo. Šiandien susiskaldžiusiame ir prieštarų kupiname pasaulyje mes galime paliudyti žmogiškąją brolystę ir tikrąjį solidarumą. Galime dėl Kristaus Kryžiaus išsižadėti pykčių, savo susikurtų užtvarų. Juk ir pats Kristus troško savo kryžiumi sutaikyti, suvienyti mus su Dievu. Didysis Penktadienis yra didžiausios vilties diena, nes Kristus per savo mirtį tampa gyvybės versme, sėkla, kuri kritusi į žemę apmiršta, bet po to išaugina daug vaisių. Nuo Kryžiaus jau sklinda Velykų pergalingos dienos aušros spindesys.

♦♦♦

Balandžio 18 d. (Didįjį Penktadienį) Marijampolėje jau šeštąjį kartą  buvo einamas Kryžiaus kelias ir apmąstoma Kristaus kančia.
Didžiojo Penktadienio popietę marijampoliečiai pirmiausia susirinko į šv. arkangelo Mykolo baziliką, iš kur ir buvo išneštas kryžius. Paskui nešusius kryžių nusidriekė ilga žmonių eisena.  Ėjusieji giedojo giesmes vis sustodami apmąstyti Kristaus kančią Kryžiaus kelio stotyse .  II stotis ( Jėzus paima nešti kryžių )buvo įrengta ir prie Marijonų gimnazijos.  Kryžių II stotyje iš rankų į rankas perėmė mūsų gimnazistai  ir nešė iki III stoties. Ne vienam jaunuoliui pirmą kartą teko prisiliesti ar nešti tokį didelį ir sunkų kryžių, kai kurie apskritai pirmą kartą dalyvavo Kryžiaus kelio kančioje.
 
Kryžiaus kelio eisena ir joje gausiai dalyvaujančių maldininkų būrys priverčia susimąstyti, kuo būtume, jei Jėzus nelydėtų mūsų visuose netobulo gyvenimo įvykiuose. Į šį klausimą kiekvienas atsakytume skirtingai. Kryžiaus kelio eisenos padeda geriau suprasti mūsų Išganymo ir gyvenimo žemėje prasmę.

Gimnazijoje vyko šventinis koncertas. Akimirkos iš renginio.

                         Stovim ir žiūrim į tolumą.

                                 Eisim į šiaurę.

                                   Eisim į pietus.

                                        Eisim į rytus.

                                            Eisim į vakarus.

                                                Apėję žemę

                                                     Prieisim save .

 100 paskutinių dienų gimnazijoje  pradėjo skaičiuoti X abiturientų laida.

ŠIMTADIENIS – tai stabtelėjimas prieš laukiančius darbus.

ŠIMTADIENIS – gražiausia, jaunatviškiausia ir linksmiausia mokyklos šventė, simbolizuojanti

veržlumą, polėkį, svajones. Ši šventė turi savitą prasmę.

Visą gyvenimą žmogus kažką skaičiuoja. Na, kad ir … pinigus, laiką… Taip, laiką, nes jis

Kodėl populiarūs tokie skaičiai, kur prie vieneto šliejasi nulis? Ir kuo nulių daugiau, tuo geriau, nes

skaičius solidesnis. Puiku, kada įvertinimai turi nulių: 10 balų, 100 procentų.

Nepeikim ir vienišo vieneto: puiku būti pirmam, vienas procentas valstybiniame egzamine geriau

nei dešimt balų mokykliniame. Baisiausia – nulis. Apskritai, laiko ženklai gali būti kiekvienam

Tas 100 kiekvienais metais dvyliktokams primena, jog atėjo intensyvaus skaičiavimo metas.

Mielieji, gerų jums skaičių !

Gyvent – lyg akemnį sunkiausią rist.

Gyvent – kasdien purvyną juodą brist.

Gyvent – ar šiaip, ar taip – negal įgrist.

Gyvent – tai klupus kilti, kilus krist.

Gyvent – plačiais svajų erdvynais skrist.

Vasario 12 – 16 dienomis šeši Marijonų gimnazijos moksleiviai ir

trys jų mokytojai, tęsdami tarptautinių mainų projektą, apsilankėme Belgijoje.

Vėlų trečiadienio vakarą Lieže atvykusius mus pasitiko priimsiančios šeimos.

Ištarę paskutiniuosius žodžius gimtąja kalba, iškeliavom į savo laikinuosius

namus. Kitą rytą laukė ekskursija į Šventojo Luiso koledžą, kuris nustebino

savo dydžiu.

Mūsų laukė prancūziškos dainos mokymasis ir prisistatymas,

kuriame kalbėjome ir apie Lietuvos migraciją. Buvo labai įdomu klausyti

ir kitų šalių – Airijos, Ispanijos, Vokietijos ir Belgijos – pristatymus. Taip

susipažinome su šalių istorijomis. Po pietų aplankėme Metalurgijos muziejų,

vėliau pasiskirstėm į dvi grupes: viena grupė keliavo pasižvalgyti po Belgijos

sostinę Briuselį, o kita – pažaisti boulingą. Penktadienį, šv. Valentino dieną,

keliavome po Liežą, matėme kivių medį, pabuvojome Kosmoso tyrimų

centre, stebėjome jau pradėtą statyti naują palydovą, po kelerių metų kilsiantį

į kosmosą. Šeštadienį, paskutinę viešnagės dieną, vaikščiojome anglių kasyklų

šachtose, krūpčiodami nuo dinamitų sprogimų ir prieš akis iššokančių vorų.

Taip pat čiuožinėjome ledo arenoje, esančioje viename iš didesnių miesto

prekybos centrų. O vakare su pilnais lauktuvių krepšiais grįžome į mokyklą,

vakarieniavome su mokiniais ir jų tėvais. Buvo tikrai smagu.

Į Lietuvą grįžome pilni geriausių įspūdžių, patobulinę savo anglų

kalbos žinias ir susiradę daugybę naujų draugų, kurių nekantriai lauksime

atvykstant į Lietuvą. Kitas projekto susitikimas vyks mūsų gimnazijoje jau šį

 II b kl. gimnazistė Greta Gelgotaitė