Archyvas

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena. Jos tikslas – skatinti visuomenę domėtis
Europos kalbų ir kultūrų įvairove bei mokytis daugiau kalbų. Kaip rodo neseniai
paskelbta 2012 m. ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos
mokyklose“, daugėja užsienio kalbas besimokančių mokinių, kai kuriose šalyse
užsienio kalbos mokosi ir trimečiai.   

Ataskaitos duomenimis, populiariausia užsienio kalba yra anglų. Bendrojo ugdymo
pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose anglų kalbos mokosi daugiau nei 90 proc.
mokinių. Keturiolikoje šalių ši kalba yra privaloma.

Anglų kalba populiariausia ir Lietuvos mokyklose. Lietuvos Statistikos departamento
duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje 2011 – 2012 mokslo metais
anglų kalbos mokėsi 89,6 proc.

Be anglų kalbos daugumoje Centrinės ir Vakarų Europos šalių populiariausios
kalbos yra vokiečių ir prancūzų. Prancūzų kalba yra dažnesnė pietų Europos šalyse.
Ispanų ir italų kalbų dažniausiai mokomasi kaip trečiosios ar ketvirtosios kalbos,
paprastai vidurinio ugdymo aukštesnėje pakopoje. Rusų kalba plačiai paplitusi tik
Latvijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje vidurinio ugdymo žemesnėje pakopoje kaip antroji
užsienio kalba.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje rusų kalbą buvo pasirinkę 41,5 proc. mokinių,
vokiečių – 8,6 proc., o prancūzų – 2,5 proc. mokinių. Vienos užsienio kalbos mokėsi
44,7 proc., o dviejų – 55 proc. Lietuvos mokinių. Trijų užsienio kalbų be gimtosios
buvo pasirinkę mokytis tik 0,3 proc. mokinių.

Dauguma mokinių Europoje užsienio kalbos pradeda mokytis būdami šešerių–
devynerių metų. Kai kuriais atvejais mokytis pradedama dar vaikų darželyje.
Pavyzdžiui, vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje užsienio kalbos gali mokytis
trimečiai.

Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokytis antroje klasėje. Rinktis galima iš trijų
– anglų, prancūzų ar vokiečių – užsienio kalbų. 6-oje klasėje mokoma antrosios
užsienio kalbos, kurią galima rinktis iš mokyklos siūlomų kalbų, atsižvelgus į
mokinių poreikius ir mokyklos užsienio kalbų mokymosi tradicijas. Jei mokykla turi
galimybių, ji gali mokyti antrosios užsienio kalbos 5-oje klasėje. Vienuoliktokai, kaip
pasirenkamojo dalyko, gali pradėti mokytis ir trečiosios užsienio kalbos.

Kovo 24-25 d. Klaipėdoje vyko Lietuvos mėgėjų K-1 čempionatas, kuriame
dalyvavo per 100 sportininkų iš 21 sporto klubo. Jame dalyvavo mūsų  III b
kl. gimnazistas MATAS ŠVEDAS ir savo amžiaus grupėje tapo Lietuvos K-1
čempionu. Matas atstovavo Marijampolės ,,Gladiator Gym’’ klubui.
O gegužės 10-13 dienomis Šiauliuose vyko  Pirmasis Europos K-1 mėgėjų
čempionatas, kuriame Matas užėmė garbingą II vietą . Rudenį laukia Pasaulio
čempionatas.
                          Sveikiname Matą ir linkim tolesnių pergalių !

Š.m. rugsėjo 29 d. Birštone vyko šachmatų turnyras ,,Birštono taurė – 2012“. Jame mūsų
mokyklos komanda tapo nugalėtoja ir iškovojo šią taurę. Marijonų gimnazijai atstovavo ir turnyrą
laimėjo Paulina Markevičiūtė (6c kl.), Arnas Žukauskas (6c kl.) ir Paulius Pultinevičius (5b kl.).
Taip pat šiame turnyre dalyvavo ir 5a klasės mokinė Goda Žitinskaitė.
Sveikiname laimėtojus ir tikimės naujų pergalių ateityje!

Šiais mokslo metais gimnazijoje vyko 8, I, II, III ir IV klasių rinktinių krepšinio varžybos. Kiekviena komanda  buvo nusiteikusi kovingai ir stengėsi iškovoti sau bei sirgaliams gražią ir garbingą pergalę. Vyko atkaklios kovos tarp klasių žaidėjų. Po ilgai besitęsiančių rungtynių dėl trečiosios  ir ketvirtosios vietų žaidė 8- I klasių rinktinės, trečiąją vietą iškovojo ir  medaliais džiaugėsi I klasių žaidėjai. Dėl pirmosios ir antrosios vietų varžėsi II – IV klasių atstovai. Nugalėtojais šiais mokslo metais tapo III klasių gimnazistai. IV klasių žaidėjai džiaugiasi sidabro medaliais.

                                                                                                       Augustė Pituškaitė , I b kl.

Mokykla neturi būti pasirengimas gyvenimui. Mokykla turi būti gyvenimas.
E.G. Chabardas

Gegužės 18 d. nuaidėjo tradicinis gimnazijos renginys ,,Metų klasė 2012‘‘

5-6 kl. grupėje nugalėtojais tapo 6 a klasė ( auklėtoja Marytė Šlekienė).
7-11 kl. grupėje nugalėtojai – II b klasė (auklėtoja Audronė Gudauskienė ).

Dėkojam I a klasės gimnazistams ir jų auklėtojai Irenai Rakutienei , puikiai
organizavusiems renginį .

Kaip jau ir įprasta , rugsėjo 29 dieną VU Matematikos ir informatikos fakultete vyko
komandinė mokinių matematikos olimpiada prof. Jono Kubiliaus taurei laimėti,
kurioje varžėsi kviestinės komandos iš visos Lietuvos. Kartu su ja vyko ir 5-6 bei 7-
8 klasių moksleivių individualioji matematikos olimpiada, kurią parengė VU docentas
Romualdas Kašuba. Jaunesniųjų klasių matematikos olimpiadoje dalyvavo trys Marijonų
gimnazijos mokiniai: Ainas Beinakaraitis 6 kl., Kristijonas Samuolis 7 kl. ir
Domantas Tamašauskas 8 kl. 6 klasės mokinys A.Beinakaraitis laimėjo Pagyrimo
raštą.
Marijampolės komandą sudarė penki mokiniai, iš kurių net keturi Marijonų gimnazijos
auklėtiniai : Simonas Kireilis III gimn. kl., Tadas Žaliauskas I gimn.kl., Povilas Svitojus
III gimn.kl., Jonas Urbas II k gimn. kl.  Marijampolės komanda užėmė 6-ąją vietą į
priekį praleisdama dvi Vilniaus licėjaus, vieną KTU gimnazijos, Minsko bei Panevėžio
komandas.
Visi Marijampolės marijonų gimnazijos mokiniai šauniai pasirodė matematikos
olimpiadoje.
Sveikiname mokinius ir jų mokytoją Alvydą Beinakaraitį !

Gegužės 17 d. Marijampolės kolegijos Inžinerijos ir informacinių technologijų katedroje vyko konkursas –
viktorina „Informatukas 2012”. Konkurse varžėsi komandos iš Marijonų, Rygiškių Jono ir Sūduvos gimnazijų,
Plutiškių ir ,,Šaltinio” pagrindinių mokyklų. Mūsų gimnazijos komanda (Paula Kundreckaitė, Akvilina
Tamašauskaitė, Julius Jurgelėnas, Tomas Bendaravičius ir Mantas Sakalauskas) iškovojo antrąją vietą!

Sveikiname nugalėtojus ir jų mokytoją Liną Rentelienę!

Spalio 6 dieną 6 c klasės mokiniai kartu su auklėtoja išsiruošė pasižvalgyti po Panemunės pilis.
Šioje kelionėje kiekvienas rado kažką įdomaus: mylintys gamtą – įspūdingus lėtai vingiuojančio
Nemuno vaizdus, besidomintys istorija – pasakojimus apie pilių paslaptis. Su jomis šeštokus
supažindino istorijos mokytoja Laimutė Grinkienė. Mokiniai jai labai dėkingi, jog sutiko būti
kelionės gide. Aplankyta Panemunės pilis, šalia jos esantis senas parkas, stebinantis puikiais
tvenkiniais. Šeštokai užsuko ir į Raudonės miestelį, kurį garsina ne tik geografinė vieta, bet ir
Raudonės pilis. Iš pilies bokšto žvalgėsi į puikias apylinkes, pasivaikščiojo po pilies parką, kurį
garsina legendomis apipintas Gedimino ąžuolas. Veliuonoje įkopė į Nemuno krante stūksantį
piliakalnį, kuris dar vadinamas kunigaikščio Gedimino kapu. Šis miestelis buvo svarbus kovų su
kryžiuočiais metais. Manoma, kad priešai čia pirmą kartą panaudojo šaunamąjį ginklą, ir nuo jo
žuvo Gediminas. Čia jis buvo ir palaidotas. Veliuonos krašto istorijos muziejuje pabuvojo rašytojo
P.Cvirkos klasėje, Seredžiuje įkopė į piliakalnį, dar kitaip vadinamą Palemono kalnu. Kelionės
pabaigoje užsuko į Raudondvario dvarą, kuris kažkada priklausė Radviloms, Tiškevičiams ir
garsėjo kaip kultūros ir meno centras.
Į Marijampolę šeštokai grįžo kupini įspūdžių. Dėkoja klasės auklėtojai Rimai Dragūnevičienei ir
istorijos mokytojai Laimutei Grikienei už puikiai praleistą rudenišką šeštadienį.

Gegužės 26-27 dienomis gimnazijos mokytojai buvo išvykę į Baltijos pajūrį.
Pakeliui Bijotuose aplankėme Dionizo Poškos Baublius –  pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo, vadinto Baubliu, kamiene 1812 m. įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830). Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo giliose drevėse baubte baubdavo. Pats rašytojas Baublio vardą siejo su senovės lietuvių medaus dievaičiu Bubilu. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas. Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus. 1971 m. Baubliams pastatyti stikliniai gaubtai, 1998 m. sutvirtinti jų pamatai, įrengta lietaus vandens nutekėjimo sistema. Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, gyvai menantis rašytoją D. Pošką ir Lietuvos praeitį.

Iš Bijotų toliau kryptingai keliavome link pajūrio. Keltas mus perkėlė į Smiltynę – Klaipėdos miesto dalį, esančią Kuršių nerijoje, į pietus nuo Kopgalio. Beveik visą Smiltynę dengia miškai (šiaurinėje dalyje – Smiltynės miškas, pietinėje – Neringos miškas), prie jūros – kopos ir paplūdimiai. Visa Smiltynė priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
Vėlau pasivaikščiojom po Raganų kalną –  42 m aukščio  kopą Juodkrantėje. Kalnas garsus  tautodailės skulptūrų parku, įrengtu 1979 m. Kalno skulptūrų ekspozicijos šlaitai apaugę pušimis, nuo viršūnės matosi Baltijos jūra, o iš kitos pusės – Kuršių marios. Raganų kalnas apipintas legendomis. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų ne tik žmonės mėgo šį kalną, bet ir velniai su raganomis čia savo puotas keldavę. Net pati deivė Ragė apsilankydavo metiniuose trumpųjų naktų sąskrydžiuose.
Po to vykome į Nidą – kurortinę gyvenvietę Kuršių nerijoje. Čia šiltai buvom sutikti vidurinėje  mokykloje. Tai nepaprastai jauki ugdymo įstaiga, gavusi ekologiškiausios Lietuvos mokyklos titulą,  deja, jau dabar neturinti nei 150 mokinių.
26 – osios dienos vakare gimnazijos kapelionas kun. Piotr Wojtonis MIC kartu su Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčios klebonu Rimvydu Adomavičiumi aukojo šv. Mišias. Bažnyčia architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuota bei dengta nendriniu stogu tapo naujosios architektūros akcentu Nidoje. Balta bažnyčios smailė su kryžiumi matoma iš visų Nidos pusių, o pastatyta dar visai neseniai – 2003 m .
Neblogai pailsėję ,,Jūratės’’ viešbutyje ir papusryčiavę iš senosios Nidos prieplaukos garlaiviu Forelle plaukėme  į vadinamąją Lietuvos Veneciją – Mingės kaimą. Kaimas yra abipus Minijos žemupio, tarp Kuršių marių, Kniaupo įlankos ir Krokų lankos. Tai vietinės reikšmės architektūros paminklas – vienos gatvės (devyniolika sodybų) žvejų kaimas. Sodybos išsidėsčiusios Minijos krantuose, kiemai su darželiais atgręžti į upę, prie kiekvieno namo įrengtos prieplaukos valtims. Sodybas su sausumos keliais jungia keliukai.
Po pietų atvykome į Ventės ragą su vienišu švyturiu, pastatytu tarsi ant paties pasaulio krašto, ir žmonėmis, kurių akyse atsispindi tik vanduo ir dangus. Čia  žieduojami paukščiai. Tai  viena geriausių vietų Europoje stebėti migruojančius paukščius. Todėl kasmet čia suvažiuoja ornitologai iš Lietuvos ir užsienio. Ventės rago ornitologinė stotis įkurta 1929 m. profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Čia įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.
Užlipę į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę, galėjome grožėtis Kuršių marių platybėmis, auksinių Kuršių nerijos kopų ir Nemuno deltos panorama bei paukščiais. Ventės ragas – pirmiausia paukščių karalija.
Jau  pavakare atvykom prie Rambyno kalno –  Mažosios Lietuvos dvasinio  centro. Ne viena legenda byloja apie ant Rambyno kažkada buvusį aukų akmenį. Tačiau visos jos sako, kad „laimė tol nepaliksianti šio krašto, kol akmuo stovės, ir kalnas po juo. O jeigu kokio svetimšalio ranka išdrįs prisiliesti prie šio akmens, prasmegsiąs kalnas Nemuno gelmėse’’. Ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių – Rambyno alkakalnio – nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės.
Į Marijampolę grįžom pavargę, bet pilni įspūdžių. Kelionė neprailgo, nes buvo labai turininga ir prasminga.