Archyvas

Spalio 2 dieną, trečiadienį, Marijampolės marijonų gimnazijoje svečiavosi JAV

ambasados Lietuvoje atstovai – JAV jūrų pėstininkai seržantas Deondrick Fleming

bei kapralas Erik Haj ir ambasados Viešųjų ryšių skyriaus atstovas Travis Gunn.

Savo viešnage jie prisidėjo prie renginių, skirtų Europos kalbų dienai paminėti. Svečiai

amerikiečiai pravedė gimnazistams netradicinę pamoką apie anglų kalbą, jos ištakas

ir raidą, paplitimą pasaulyje, skirtumus tarp įvairiose šalyse vartojamų anglų kalbos

variantų. Mokiniai ne tik įdėmiai klausėsi, bet ir aktyviai klausinėjo apie kalbą, politiką,

mokyklą, krepšinį, gyvenimą Amerikoje ir Lietuvoje, maistą bei daugelį kitų dalykų.

Gimnazistai džiaugėsi draugiška susitikimo atmosfera, bendromis nuotraukomis,

svečių autografais, o labiausiai tuo, kad lengvai svečius suprato ir laisvai su jais

bendravo anglų kalba.

Susitikimą su JAV ambasados atstovais organizavo anglų k. mokytoja Jolanta

Rupšienė.

Nuotr. Paulinos Šalaševičiūtės

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS  keliais
                                   (  Baltarusija – Senosios Lietuvos pilys – Minskas )

Dažnai skubame aplankyti tolimiausius kraštus, tačiau pamirštame, jog visai greta dar turime  su kuo susipažinti. Lietuvos istorija neapsiriboja dabartine valstybės teritorija. Ji glaudžiai susijusi su kaimyninėmis šalimis, ypač Lenkija ir Baltarusija.
Taigi birželio 26 d. gimnazijos bendruomenės dalis  vyko į dviejų dienų pažintinę kelionę po Baltarusiją.
Pirmąją dieną apžiūrėjome svarbiausius Lydos ir Naugarduko miestų istorinius ir kultūrinius objektus .
Lydos miestelis kažkada užėmė labai svarbią vietą Lietuvos istorijoje. 1323 m. Lietuvos  kunigaikštis Gediminas čia pastatė pirmąją pilį (12 m aukščio, 0,6 ha ploto), kuri turėjo didelę gynybinę reikšmę. Ji buvo Lietuvos gynybinių pilių (Naugarduko, Krėvos, Medininkų, Trakų )  dalis. Lydos pilis priskiriama viduramžių ankstyvųjų gardinių pilių tipui. Vytauto laikais ji taip pat buvo labai garsi. 1710 m. per karą su švedais Lydos pilis buvo sudeginta. Sovietiniais laikais ji įtraukta į restauruojamų objektų sąrašą. 1980 m. restauruota tik iš išorės.
O Naugarduko medinė pilis piliakalnyje buvo pastatyta XI a. Rusios kunigaikščių, o XIII a. viduryje Naugardukas buvo prijungtas prie Lietuvos ir valdomas karaliaus Mindaugo sūnaus Vaišelgos, po tėvo nužudymo Treniotos suokalbininkų. Mūrinė pilis buvo pastatyta Vytauto Didžiojo valdymo metais (1392–1430). 1422 m. karalius Jogaila šioje pilyje susituokė su ketvirtąja savo žmona Sofija Alšėniške. Pilis priklausė Lietuvos didikų Goštautų giminei. 1426 m. čia buvo sušauktas Lietuvos bajorų seimas, vykdavo bajorų suvažiavimai bei pasilinksminimai. Naugarduko pilies liekanos stūkso ant kalvos, iškilusios 317 m. virš jūros lygio. Piliakalnis vadinamas Mindaugo kalnu. XVI a. ši pilis buvo laikoma viena galingiausių..

Vėliau susipažinome su Myru ( kadaise garsiajai Radvilų šeimai priklausiusia pilimi, o dabar įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, šv.Nikolajaus bažnyčia. Ši pilis turėjo mažesnę politinę reikšmę. Neretai ji dar buvo vadinama „mažąja Varšuva“. Gotikinis pilies kompleksas pradėtas statyti XV a. pabaigoje. Radvilų giminė ją baigė statyti renesanso stiliumi. Šalia pastatyti trijų aukštų rūmai. Per karus su Napoleonu pilis labai nukentėjo ir tik XIX a. pabaigoje pradėta atstatinėti. 
Nuvykę į Nesvyžių aplankėme pirmąją barokinę LDK jėzuitų bažnyčią, jos
požemiuose įkurtą kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejų, apžiūrėjome Slucko vartus, miesto
Rotušę, kuri priklausė Radvilų, kurie buvo tituluojami nekarūnuotais karaliais, giminei. Ši vieta buvo nepaprastai svarbi ir valstybės  vidaus gyvenime. Radvilos darė didelę įtaką karaliui Žygimantui Augustui. 1551 m. karaliaus valia į Nesvyžių buvo perkeltas saugoti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės archyvas, kuris apėmė virš 4000 įvairių dokumentų, pergamentų, o svėrė net 50 tonų. Pilis statyta renesanso stiliumi. Radvilos Antonijaus žmona prancūzė Marija de Kasteljan užveisė nuostabų sodą, kuris ir dabar džiugina atvykusių sielas. Ji vadino Nesvyžių „mažuoju Paryžiumi“. Pilis labai nukentėjo XVIII a. pradžioje per karą su Švedija. Po karo Radvilos atstatė Nesvyžiaus pilį, kuri jiems priklausė iki pat 1939 m., kai Elžbieta Radvilaitė emigravo į Lenkiją. Būtent Nesvyžiaus pilyje buvo sukurtas pirmasis pasaulyje balzamavimo receptas, kai reikėjo balzamuoti Barborą Radvilaitę. Po pilimi yra įrengti 34 požeminiai perėjimai, kurie jungė pilį su atskiromis miesto dalimis. Juos planuojama atkasti ir restauruoti . Į pilies kompleksą įeina 1587- 1603 m. pastatyta Kristaus Kūno jėzuitų bažnyčia. Tai viena pirmųjų barokinio stiliaus bažnyčių Rytų Europoje, jos autorius italas G. M. Bernardoni. Bažnyčioje, Radvilų kriptoje, palaidoti 72 šios šeimos nariai. Pilies ansamblis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Antrąją išvykos dieną buvo organizuota įdomi apžvalginė ekskursija po Minską. Minskas –  Baltarusijos sostinė bei didžiausias miestas, įsikūręs prie Svisločės upės. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, o pokario metais – atstatytas. Čia  išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai. Nuo 1984 m. veikia metropolitenas. Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų , 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų .
Pakeliui į namus aplankėme Krėvos pilies griuvėsius. Tai viena iš LDK gynybinės linijos mūrinių pilių. Ji buvo pastatyta didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais (1316-1341) ir atiduota valdyti jo sūnui Algirdui. Krėvos pilis susijusi su dviem lemtingais Lietuvos istorijos faktais. 1382 m. Krėvoje Algirdo sūnus Jogaila įkalino kunigaikštį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą. Kęstutis ten buvo nužudytas, o Vytautui, persirengusiam moterimi,  pavyko pabėgti. Taip pat 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvoje buvo sudaryta Lietuvos ir Lenkijos unija, kuri padėjo pagrindus vieningos valstybės atsiradimui. XIX a. pilis apleista, o per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta. Šiandien didingą pilies istoriją primena tik griuvėsiai.
Išvyka buvo informatyvi,  įdomi ir turininga, nes praplėtė Lietuvos istorijos žinias.
                                                                                                             Levita Kiverienė

   Tikra vasara yra tuomet , kai tingėjimas yra gerbiamas
                                                                                            Sam Keen
                                              

Džiaukimės VASARA
neišbrendamoj lankoj 
palikta gaivinančia rasa
šiltu sveikinančiu dieną
spinduliu ant veido
į vidurdienį keliaujančiu vabalu
aukštai pakilusia kaitria
ir tarp smilgų besirpinančia uogas saule 
 mėgaukimės čiobrelių medumi
suokiančia lakštingala
lubinų žvakėmis
kraujažolių žvaigždynais pakely
dažnu trumpu lietumi
žiedais užsižaidusiomis miško pievomis
vakarais kvepiančiais nušienauta žole 
gėrėkimės spindinčia dangaus šviesa
į vakaro sutemas bekeliaujančia
ir vis labiau benurimstančia gamta

Švęskime vasarą !

Nepakartojamų atostogų akimirkų, brangieji !!!

Džiaugsmas, palengvėjimas ir švelni nostalgija – tokios emocijos aplankė Marijonų

gimnazijos abiturientus, jų mokytojus ir tėvus, kai liepos 12 d., penktadienį , 15 valandą

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje vyko iškilminga atestatų

įteikimo ceremonija.

Bazilikoje vykusioje šventėje laisvų vietų nebuvo. Artimieji, mokytojai, auklėtojos, gimnazijos

administracija, tėveliai, abiturientų draugai sukūrė jaudinančią atmosferą. Paskutinį kartą visi

kartu… Daugelio šypsenos ar net džiaugsmo ašaros veiduose visa tai tik patvirtino.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo gimnazijos kapelionas kun. Petras Wojtonis MIC.

Šventojo Rašto tekstus skaitė ne tik kunigas, bet ir abiturientai. Šv. Mišių metu iškilmingai  prie

Altoriaus buvo nešamos aukos: žvakės , duona ir vynas,  gėlės .

Brandos atestatų įteikimo šventę pradėjusi gimnazijos direktorė Rasa Šalaševičienė

1. pasveikino   ypatinga proga susirinkusius abiturientus, mokytojus, tėvus. Direktorė

abiturientams linkėjo nebijoti įgyvendinti svajones, niekada neabejoti savo jėgomis, juk

gyvenimas duoda tai, ko nori, ko reikia. Perskaitė ištrauką iš ,,Patarlių knygos’’, kuri puikiai

derėjo šioje šventėje. 

Bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC abiturientams kalbėjo apie atsakomybę ir

užsibrėžtų tikslų siekius. Juk daugybė žmonių atkakliai laikosi pasirinkto kelio ir tik nedaugelis

– tikslo, svajonės įgyvendinimo. O kai tikrai ko nors trokštama, tada visas pasaulis slapta

padeda įgyvendinti tą troškimą. Ragino neleisti, kad neįveikiamos užduotys trukdytų atlikti

įveikiamas. ,,Nėra nieko, ko pasistengę negalėtumėt įveikti. Svarbiausia turėti valios ir niekada

nepasiduoti. Tačiau galimybės neatsiranda iš niekur – jas reikia susikurti ir užsidirbti, o tai

reikalauja atkaklumo ir drąsos’’.

Šventėje dalyvavęs Seimo narys  Albinas Mitrulevičius abiturientams linkėjo pasiekti visko,

apie ką svajoja, ko trokšta. Sėkmė tereiškia viena – sugebėti pragyventi gyvenimą taip, kaip

Klasės auklėtoja Laima Grinkienė paskutinįkart abiturientams linkėjo kuo mažiau klysti.

Juk gyvenimas priklauso ne nuo to, ką jis dažnam suteikia, kiek nuo to, ką žmogus jam duoda.

Aplinkybės ir įvykiai nuspalvina gyvenimą, bet tam žmogui ir duotas protas, kad pasirinktų

įvairesnes spalvas. Mūsų gyvenimai yra neatrasti kontinentai.

Abiturientas Mantas Kaminickas padėkojo mokytojams ir tėvams už nuolatinį rūpestį,

pagalbą, už tai, kad visada buvo greta. Gimnazijos baigimo proga pasveikino ir klasės draugus .

Direktorės pavaduotoja ugdymui Roma Raškevičienė pasidžiaugė, jog 40-čiai gimnazijos

abiturientų įteikiami brandos atestatai. Geriausiai sekėsi laikyti anglų kalbos, matematikos,

fizikos, o taip pat biologijos, chemijos, geografijos valstybinius brandos egzaminus. Nemažai

abiturientų laikė ir gerai išlaikė valstybinį informacinių technologijų brandos egzaminą. Lyginant

su visos Lietuvos valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatais, mūsų

gimnazijos abiturientų rezultatai taip pat geri. Puikuojamės dviem 100 balų įvertinimais,

kuriuos gavo abiturientas Mantas Kaminickas: matematikos (mokytoja metodininkė Aušra

Beinakaraitienė) bei fizikos (mokytoja metodininkė Rasa Motūzaitė).

Roma Raškevičienė jauniems linkėjo gėrio, kad jį, kai prireiks, galėtų kitiems tylomis ar žodžiais

atiduoti, entuziazmo, tvirtumo, darbštumo, nes Dievas su tais, kurie kantriai siekia savo tikslo.

Užlieja puikus ir malonus jausmas matant, kai gimnazija kasmet išleidžia šaunius jaunus žmones.

Džiugu žiūrėti į pasipuošusį ir klegantį, pilną planų ir svajonių jaunimo būrį. Labai norėtųsi, kad

jiems visiems pasisektų įgyvendinti savo svajones, atrasti tai, kas gyvenimą padarytų prasmingą.

Linkime daug meilės žmonėms, gyvenimui ir sau. Skriskit aukštyn per gyvenimo klodus! ,,

Juk geriausi dalykai visados šalia: gėlės po tavo kojomis, kasdienės pareigos, kelias į tiesą, kuris

prasideda tiesiai prieš tave’’.

Nuostabi šventė pasibaigė – abiturientai išėjo į didįjį gyvenimo kelią. Bet mokykla visada

prisimins juos ir lauks sugrįžtant, bent trumpam…

Ratas vėl apsisuko, vienus išlydėjome, o kitus pasitiksime: į Rugsėjo 1-osios šventę šiemet

sugužės net trys penktokų klasės.

Levita Kiverienė

Antradienį, liepos 16 d. Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje

iškilmingai pagerbti geriausi šių metų savivaldybės abiturientai ir jų mokytojai.

Šimtukais valstybiniuose brandos egzaminuose įvertintus jaunuolius sveikino

Savivaldybės meras VidmantasBrazys, LR Seimo narys Albinas Mitrulevičius,

Savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Valančius. Abiturientams buvo skirtos

padėkos ir atminimo dovanėlės.

Šiemet tokius apdovanojimus gavo 38 abiturientai. Tai Rygiškių Jono, Sūduvos

ir Marijonų gimnazijų gimnazistai.

Marijonų gimnazija puikuojasi dviem 100 balų įvertinimais, kuriuos gavo

abiturientas Mantas Kaminickas. Tai matematikos (mokytoja metodininkė

Aušra Beinakaraitienė) bei fizikos (mokytoja metodininkė Rasa Motūzaitė).

Kovo 18 – 26 dienomis Marijampolės marijonų gimnazijos Euroscolos komanda bei lydinčios
mokytojos Ina Subačienė ir Daiva Miliauskienė vyko į Strasbūrą, kur Europos Parlamente atstovavo
Lietuvai.

Kelionės metu lankėmės Čekijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, važiavome per Olandiją ir
Lenkiją. Deja, vienintelė Prancūzija pasitiko šiltais orais – kone visos kelionės metu kitose šalyse
teko iš lagaminų traukti paltus ir šildytis arbata. Šaltas oras turi savų privalumų – neteko stumdytis
su miniomis turistų. Prahoje pamatėme senamiesčio įžymybes. Metro parvažiavome į viešbutį ir
ilsėjomės prieš kelionę į Strasbūrą. Kitą rytą Elzaso sostinė mus pasitiko šalčiu ir uždarytomis
suvenyrų parduotuvėmis, tačiau tai netrukdė pajusti miesto dvasios.

Strasbūre laukė svarbiausia kelionės dalis – Euroscolos renginys. Prasidėjo rimtas darbas –
mokyklos pristatymas visiems susirinkusiems, posėdžiai, diskusijos anglų kalba apie Europos
(taip pat Lietuvos) pramonę, žemės ūkį, migraciją, „Euro Game“ žaidimas, oficialių pranešimų
klausymas, balsavimas bei galimų siūlymų priėmimas ar atmetimas. „Darbo diena“ parlamente
buvo sunki ir pareikalavo daug susikaupimo bei anglų kalbos žinių, todėl džiaugėmės po
Euroscolos renginio pajudėję Paryžiaus link. Šiame mieste praleidome dvi dienas – kilome į Eifelio
bokštą, lankėmės Luvre, Fragonard kvepalų muziejuje, naktį plaukėme Senos upe, pabuvojome
Monmartre, matėme Triumfo arką, aplankėme Napoleono kapą.

Kitą dieną vykome į Briuselį bei Gentą. Apžiūrėjome vietines įžymybes, ragavome belgiško
šokolado bei vaflių. Nustebino Briuselio miesto simbolio – berniuko skulptūros – dydis. Turbūt dėl
to jis ir žavus – kai kitose Europos sostinėse lankomos karžygių skulptūros ir milžiniškos katedros,
Briuselio simboliu tampa mažytė, netgi ironiška berniuko skulptūra.

Dėl šalto oro ir sniego teko atsisakyti minties keliauti į Heidės pramogų parką, todėl užsukome į
vieną didžiausių Berlyno prekybos centrų ir pasiruošėme ilgam, kone 12 valandų važiavimui namo
per apsnigtą Lenkiją.

Nors kelionė buvo nelengva, o Europos parlamentas reikalavo susikaupimo ir gebėjimų diskutuoti,
Euroscolos patirtis – neabejotinai vienas geriausių renginių, į kurį gali patekti gimnazijų
moksleiviai. Po šio laimėjimo Marijonų gimnazija 2 metus negalės dalyvauti Euroscoloje, tačiau
tikimės, kad per šią pertrauką mūsų pavyzdys nebus pamirštas ir 2015-aisiais metais mūsų mokykla
vėl siųs komandą į Strasbūrą.

Dėkojame mokytojoms Inai Subačienei ir Daivai Miliauskienei bei nuostabiai gidei, kuri padėjo
pajusti kiekvieno lankomo miesto grožį.

Gabija Vyšniauskaitė ,
III a klasės gimnazistė

Gegužės 14 dieną Marijampolės kolegijos Menų fakultete vyko Moksleivių saviraiškos festivalis. Festivalyje dalyvavo solistai, mažieji ansambliai (duetai, tercetai, kvartetai) iš visos Lietuvos. Dalyviai atliko du skirtingo charakterio kūrinius, geriausiai atskleidžiančius jų saviraišką, kūrybiškumą.
Šiame festivalyje dalyvavo ir mūsų gimnazistai Toma Stachnevičiūtė II b gimn. kl., Dominykas Butkus 6 c, Gabrielė Miliauskaitė II b gimn.kl. , Viltė Sinkevičiūtė II b gimn. kl. ir Mantas Sakalauskas IV b gimn. kl. 
Toma ir Dominykas išrinkti muzikaliausiu duetu. Jiems įteikti prizai ir Padėkos raštai.
                 Sveikiname Tomą ir Dominyką bei jų  muzikos mokytoją Jurgitą Stražnickaitę !

Verbų sekmadienį, po keturiasdešimties dienų, baigėsi Gavėnia, prasidėjo Didžioji savaitė. Tai laikotarpis, kai Bažnyčia liturgijoje prisimena ir iš naujo išgyvena pagrindinius žmonijos išganymo istorijos įvykius, ypatingai susijusius su paskutinėmis Jėzaus gyvenimo dienomis. 
Didįjį ketvirtadienį prisimename Kristaus su apaštalais valgytą vakarienę, kaip Jėzus savo mokiniams plovė kojas. Šią dieną minimas Eucharistijos įsteigimas ir Jo galios perdavimas mokiniams, tad ketvirtadienį švenčiamas ir kunigystės atsiradimas.
Didysis penktadienis – Kristaus kančios ir mirties diena, kurios metu prisimename, ką Išganytojas yra dėl mūsų padaręs.
Didysis šeštadienis – mirusio, palaidoto Jėzaus diena, apgaubta tyla.
Baigiasi Didžioji savaitė šeštadienio vidurnaktį, kai tikintieji sveikina vienas kitą džiugiai sakydami: „Kristus prisikėlė! “ skelbdami, kad prasidėjo svarbiausia krikščionių šventė Velykos.

Jėzus kiekvienam be išimties siūlo galimybę būti išgelbėtam, atsiversti. Jis nuo amžių ištikimai laukia, kad mes atkreiptume į jį akis ir būtume išgelbėti.
Nepraleiskime progos ! Viskas priklauso tik nuo mūsų.

Šventos Didžiosios Savaitės!