Archyvas

Gegužės 9 –ąją – Europos Sąjungos dieną – Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje organizavo konkursą – EUROPOS EGZAMINAS. Pirmasis  konkurso etapas buvo  organizuotas gimnazijoje . Daugiausia balų surinko III b kl. gimnazistė Aistė Čemerkaitė, todėl išsikovojo teisę dalyvauti antrajame etape. Jame egzaminą laikė 22 tūkstančiai (11 – 12 kl.) moksleivių iš visos Lietuvos. Finalinis etapas vyko gegužės 18  d. Europos Komisijos atstovybėje Vilniuje (Gedimino pr. 16) . Iš 25 laikiusiųjų šį egzaminą Marijonų gimnazija laimėjo III vietą . Prizas – birželio 23 – 27 d. pažintinė kelionė į ES institucijas Briuselyje.

Europos egzamino tikslas – didinti moksleivių domėjimąsi Europos Sąjunga, europiečių teisėmis ir galimybėmis bendrojoje rinkoje. 

                                  Sveikiname AISTĘ ir  istorijos mokytoją LAIMĄ GRINKIENĘ !

`

„Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta;
mirtis jam nebeturi galios“ (Rom 6, 9).

Brangieji,

Skambantys rytmetiniai bažnyčios varpai šiandien mums
atverčia naują gyvenimo puslapį – ženkime į jį kupini jėgų, geros
nuotaikos, o savo širdis atverkime dar geresniems darbams.

Sutikdami Jėzaus Prisikėlimo šventę Jums linkime šviesiausių ir
gražiausių akimirkų, dvasinės ramybės . Nebijokime vieni kitiems
dovanoti nuostabias šypsenas, nepamirškime padėti tiems, kuriems
šiuo metu labiausiai reikalinga mūsų pagalba.

Su šv. Velykom !
Su pavasariu gyvenime ir širdyse!

Prašome nepalikinėti savo dviračių bei motorolerių, nes už paliktas transporto priemones gimnazija neatsako.

                                  Administracija

Balandžio 4 dieną, ketvirtadienį, 13 val. gimnazijoje vyko knygos ,,Laisvė ir tikėjimas: krikščioniškieji trileriai sovietmečiu ‘‘ ( sud. Andrius Navickas ir Reda Sopranaitė) pristatymas. Knygos pristatymą vedė žurnalistas, internetinio naujienų portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius, religijotyrininkas Andrius Navickas, dalyvavo ateitininkų žurnalo ,,Ateitis“ redaktorė R.Sopranaitė , to paties žurnalo administratorė ir Marijonų gimnazijos  buvusi mokinė ateitininkė Marija Striuogaitytė , knygos herojės (s. Nijolė Sadūnaitė ir Rita Striuogaitienė).
Knygoje aprašoma dešimt gyvenimo istorijų, kurias jungia bendra epocha – sovietmetis, taip pat ryžtas priešintis ateistinei melo imperijai.
,,Laisvė ir tikėjimas: krikščioniškieji trileriai sovietmečiu‘‘ knyga – pagarbos ženklas žmonėms, itin sudėtingomis sąlygomis išsaugojusiems meilės druską ir tikėjimo šviesą, kartu liudijimas, kad Viešpats beldžiasi į kiekvieno iš mūsų gyvenimą, raginantis nebijoti ir atverti širdį, surizikuoti eiti laisvės ir tikėjimo keliu, net tada, kai visi didžiuojasi einantys blizgiais šunkeliais. ,,Laisvė ir tikėjimas…’’- bendras ,,Ateities’’ leidybos centro ir Bernardinai.lt kūrinys.

Taip pat buvo pristatyta DVD ,,Laisvės kovų istorija su sese  Nijole Sadūnaite’’. Tai šeši pasakojimai (iš viso – daugiau nei 3 valandos), kurie leidžia geriau pažinti sovietmečio iššūkius ir laisvės kovas. Šios laidos – puiki medžiaga pilietiškumo ir istorijos pamokoms.  Dalis laidų filmuota buvusiame KGB kalėjime, Vilniuje. Laidose galima matyti, kokioje kameroje kalėjo sesė Nijolė, taip pat išgirsti, ką apie šią kovotoją pasakoja ją pažįstantys žmonės.
Renginys buvo  įdomus, informatyvus.

Balandžio 9 d. gimnazijoje vyko Lietuvos meno kūrėjų asociacijos organizuojamo projekto AKIM (Aukštosios kultūros impulsai mokykloms) pamoka. Praktinę pamoką III klasės gimnazistams vedė dailininkė Vilija Galdikaitė . Menininkė supažindino su atspaudų atlikimo įvairove ir subtilybėmis. Gimnazistai patys gamino ruošinius ant įvairių tekstūrų ir mokėsi taisyklingai atspausti.
 AKIM projekto tikslas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas.

Tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atveria platesnį kultūros suvokimą, kelia mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatina pačius įsijungti į kultūros procesą. Tiesioginis kontaktas tarp menininko ir mokinio – tai raktas įgyvendinant šį projektą.

Balandžio 12 d. gimnazijoje vyko ,,Metų rinkimai‘‘, kuriuose buvo nominuota :

,,Metų talentas‘‘ – Toma Stachnevičiūtė (II b gimn. kl.);
,,Metų sportininkas‘‘ – Grytė Markevičiūtė ( II a gimn. kl. );
,,Metų išdaigininkas‘‘ – Paulius Paukštaitis ( II b gimn. kl. );
,,Metų abiturientas‘‘ – Greta Grigalevičiūtė ( IV b gimn. kl. );
,,Metų pirmūnas‘‘ – Ainas Beinakaraitis ( 6 c kl. );
,,Metų šauniausias mokytojas‘‘ – Rima Dragūnevičienė ( lietuvių k.);
,,Metų reikliausias mokytojas‘‘ – Violeta Adomaitienė ( rusų k. );
,,Metų įvykis‘‘ – Gripo karantinas;
Metų pasiaiškinimas‘‘ – Mantas Žilevičius ( IV a gimn. kl. ).
Taip pat už aktyvią veiklą  buvo apdovanota gimnazijos Mokinių tarybos pirmininkė Augustė Pituškaitė ( II b gimn. kl. ).

Nominantai, I etape daugiausiai surinkę balsų, buvo paskelbti gimnazijos stende, o II etape išrinkti slaptu bendruomenės balsavimu.

,, Jaučiuosi laiminga, kitiems padėdama …
Viską pamirštu – ir džiaugsmus, ir skausmus, gyvenu vien kūryba…’’
                                                                                                                                M.B.Stankūnė

Balandžio 11 d.  mūsų gimnazijos trečiame aukšte  Marijampolės kultūros centro vyriausioji etnokultūros specialistė ir parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė pristatė išeivijos dailininkės Magdalenos Birutės Stankūnės dovaną Marijonų gimnazijai tapybos darbų ciklą  ,,Spalvų pynė’’. 
Pristatyme dalyvavo III kl. gimnazistai .
Parodą gimnazijoje padėjo organizuoti dailės ir teatro mokytoja Birutė Talalajeva ir technologijų mokytoja Lina. Mildažytė.

Balandžio 23 dieną Rygiškių Jono gimnazijoje vyko Kolpingo kolegijos organizuotas renginys –Karjeros pamoka ir  „Protų kovos su Robertu Petrausku“.
Pirmoji renginio dalis buvo paskaita apie krikščionišką Kolpingo kolegiją, jos mokymą ir vertybes. Po paskaitos laukė protmūšis, kuriame dalyvavo 7 komandos, 3 iš jų atstovavo Marijonų gimnaziją. Protmūšį sudarė keturi turai, kuriuose reikėjo atsakyti į klausimus, susijusius su istorija, muzika, dizainu ir t.t. Prireikė greito loginio mąstymo ir komandinio darbo bei savitvardos per garsiai nepasakyti atsakymo prieš jį užrašant. Artėjant renginio pabaigai, į lyderių gretas pateko ir jose iki paskutinio klausimo išsilaikė mūsų gimnazijos komanda, kurią sudarė devyni IIIa klasės mokiniai („Ne komanda“) ir mokytoja – karjeros koordinatorė Inga Čeplikienė. Galutinis rezultatas – iškovota 2 vieta ir prizas – pakvietimas į Kolpingo kolegijos vasaros stovyklą Anykščių rajone.
Galime pasidžiaugti, kad gimnazijų moksleiviai aktyviai dalyvauja renginiuose ir reprezentuoja savo mokyklas. Dėkojame mokytojai Ingai Čeplikienei už paskatinimą dalyvauti konkurse ir pagalbą jame.

Balandžio 26 dieną 6c klasės mokiniai apsilankė Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose. Vilkaviškio raj. Ten jie susipažino su XIXa. pab. – XXa. pr. pasiturinčio valstiečio gyvenamąja aplinka, su J.Basanavičiui skirta ekspozicija. Taip pat dalyvavo pamokoje vaidinime suvalkietiškoje stuboje, kurios metu buvo inscenizuojama autentiška XIXa. slaptosios mokyklos dvasia, susipažino su daraktorių mokyklos mokymo priemonėmis, pasimokė rašyti ,,grifelinėse“ lentelėse.
Už turiningą kelionę mokiniai dėkingi klasės auklėtojai Rimai Dragūnevičienei.

                     ,,Turiu viltį, Viešpatie, ir tvirtai tikiuosi, kad dėl Jėzaus Kristaus nuopelnų duosi man
                       išganymui reikalingų malonių. Viešpatie, sustiprink mano viltį’’.

Gegužės 2 d. Marijonų gimnazijos abiturientai kartu su auklėtojomis Laima Grinkiene ir  Edita Avižieniene  vyko į Kryžių kalną – analogų Europoje neturinčią sakralinę vietą pastatyti savo kryžių.
Pakeliui užsuko į Kėdainius ir pasigrožėjo jo senamiesčiu, kuris įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Nuo reformacijos laikų išlikęs  unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai. Urbanistiniu požiūriu Kėdainių senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. XVII a. valdant įtakingiems didikams Radviloms, miestas buvo planuojamas ir tvarkomas Europos miestų pavyzdžiu. Čia  vyravo tolerantiška politika kitataučių ir kitatikių atžvilgiu – 6 religinės bendruomenės turėjo įvairių laisvių, privilegijų ir nuolaidų. Gyveno ne tik katalikai, protestantai ir stačiatikiai, bet puikiai sutarė ir žydai, vokiečiai, net škotai (didžiausia bendruomenė Baltijos jūros regione).
Čia  ir dabar stovi 4 bažnyčios (katalikų – Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia ir Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia, taip pat Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė.                                                                                                         
  Na, o Kryžių kalne  abiturientai  turėjo galimybę pasimelsti, pamąstyti apie ateitį, sėkmę, pasirinkimus, atsakomybę… Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno koplyčioje už abiturientų sėkmę šv. Mišias aukojo gimnazijos kapelionas kun. Piotr Wojtonis MIC.  

Keliaujantys į Kryžių kalną ( Jurgaičių kaimas , vos 12 km į šiaurę nuo Šaulių miesto) ir jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile. Kryžius į kalną neša ir stato tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenės – ištisi kaimai, parapijos, įvairios organizacijos, šeimos, giminės, klasės. Kryžių statymo motyvus dažnai atspindi prie jų pritvirtinti arba juose įrėžti įrašai: padėkos, maldavimai, prašymai, pažadai, vardai, datos, įvardyti svarbiausi gyvenimo įvykiai. Kryžiai bei koplytstulpiai yra ne tik žmonių maldingumo atspindys, bet kai kurie pripažinti ir kultūros paminklais.
Kryžių kalne 1993 m. rugsėjo 7-ąją lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Čia jis aukojo šventąsias Mišias, kurių metu meldėsi už Lietuvos tikėjimo kankinius ir visą krikščioniškąją Europą. Šventasis Tėvas apsilankymo metu prisakė :,,Šį kryžių kalną turite rodyti visai Europai, visam pasauliui’’.
Dabar čia skaičiuojama per šimtas tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų, su ant jų sukabintais rožiniais.
Tai buvo prasminga kelionė.