Archyvas

Pastaraisiais metais ekologijos tema tampa vis populiaresnė ir aktualesnė.

Žiniasklaidos priemonės kiekvieną dieną siūlo kaip sveikiau maitintis, gyventi, o ypač

populiarėjantis „žaliasis“ gyvenimo būdas skatina draugiškumą aplinkai bei gyvūnams.

Alternatyvios, atsinaujinančios energijos naudojimas, gamtos išteklių taupymas, atliekų

rūšiavimas bei perdirbimas – tai jau nieko nebestebinantys reiškiniai.

Rugsėjo 16-20 d. gimnazijoje vyko ,,Ekologinė savaitė‘‘, kurios metu visoms klasėms buvo

organizuojamos įvairios užduotys  :

apie ekologiją sukurti eilėraštį, jį apipavidalinti ( eko plakatai);

rinkti ir sunešti elektronines/ chemiškai aktyvias atliekas ;

organizuota dviračių diena (ekologinis transportas).

Konkursą laimėjusi klasė bus paskelbta šią savaitę. Laimėtojų laukia ekologiški prizai.

                      Renginį organizavo gimnazijos Mokinių taryba.

Taigi, dviračių dienos konkursą laimėjo 5a klasė.  Sveikiname ją ir visiems linkime, kad ekologija rastų

vietą kiekvieno širdyje ne tik vienąkart metuose, bet ir kiekvieną dieną !

Kad kūno kultūros pamokos būtų patrauklesnės mokiniai žemėlapių pagalba mokosi orientuotis vietovėje.

Turėdami sportinį žemėlapį rankose, kompasą krypčiai nustatyti, sportininkai gali kuo greičiau surasti vietovėje esančius punktus, nupieštus sportiniame žemėlapyje.

Orientacinis sportas suteikia pasitikėjimą savimi, gebėjimą koncentruotis, orientuotis, greitai įveikti atstumus tarp kontrolinių punktų, džiaugsmą, sistemingumą, lavina valią.

Rugsėjo 19 dieną gimnazijoje  vyko Jaunimo Europos komandos (JEK) viktorina apie

Europos sąjungą. Dalyvavo 5 komandos iš skirtingų gimnazijos klasių. Klausimai mūsų

gudragalviams moksleiviams buvo paruošti tikrai nelengvi :  apie politiką, geografiją,

istoriją. Po trijų viktorinos etapų, per kuriuos visos komandos ilgai „laužė galvas“,

sužinojome nugalėtojus. Tai – vaikinų komanda iš III a  klasės.

                                                       Sveikiname  !

                                                                                                Greta Gelgotaitė

Brangieji !

Tai, ką gali pasaulio stipriausieji,  galit ir jūs !
Lai šie žodžiai jums tampa gyvenimo devizu,
Lai jie jums padeda įveikti bet kokią kliūtį.
Jūs turit viską.
Tai, ką turi pasaulio laimingiausieji,
Turit ir jūs !

Darykite, kas nepadaroma,
Siekite nepasiekiamo,
Gardžiuokitės tuo, kas be skonio,
Skaitykitės su nereikšmingu
Kaip su svarbiu,
Iš mažo padarykite, kad būtų gausu,
Į priešiškumą atsakykite dorybe ,
Tikėkitės, kad gali būti sunku,
Nors kol kas lengva,
Mažus pasiekimus
Paverskite dideliais…
                                                  (Helen Exley)

Linkim Jums sėkmingos ir žieduotos ateities !

Studijuoti Lietuvoje ar studijuoti užsienyje??? Būti ar nebūti???

2013 m. rugsėjo 23 dieną mūsų gimnazijoje apsilankė Kalba.lt specialistai, kurie pristatė savo

teikiamas paslaugas, papasakojo apie užsienio kalbų svarbą šiandieninio jaunimo gyvenime ir

atsakė į moksleiviams rūpimus klausimus.

Jei dar abejojate ar turite klausimų, ateikite į Kalba.lt

Juos rasite:    MARIJAMPOLĖ

V. Kudirkos g. 12/Gedimino g. 17

Tel. 8 620 22212

El. paštas: marijampole@kalba.lt

 Birželio 3 dieną 6c klasės mokiniai išvyko į Dzūkijos kraštą, kur pramogavo Druskininkuose

ant Nemuno kranto įsikūrusiame ,,ONE nuotykių parke“. Aktyvus ir emocingas poilsis gamtoje

buvo puikus atokvėpis po ilgų mokslo metų mėnesių. Šuolis virš Nemuno ne vienam bus

įsimintinas visam gyvenimui.  Kelionę šeštokams organizavo klasė vadovė Rima Dragūnevičienė.

Europos kalbų diena – tai galimybė kiekvienam patobulinti kurios nors užsienio kalbos įgūdžius,

sužinoti daugiau apie įvairių Europos šalių kultūrą, papročius bei tradicijas.

Nuo 2001 m. rugsėjo 26-oji tapo Europos kalbų diena. Europa turi tikrą kalbų lobyną – 23 oficialiąsias

kalbas ir per 60 vietos gyventojų bendruomenių, kalbančių regioninėmis ar mažumų kalbomis, o kur dar

savo kalbomis kalbantys atvykėliai iš kitų kraštų ir žemynų! Būtent į šią kalbų gausą ir norėdamos atkreipti

dėmesį Europos Sąjunga ir Europos Taryba 2001 m. ėmėsi Europos kalbų metų iniciatyvos.

Kalba padeda pažinti gyvenimą, atveria vartus į nuostabųjį mokslo pasaulį.

,,Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties

visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla

, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas,

tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis’’.  A. Baranauskas.

Akimirkos iš mūsų gimnazijoje paminėtos Kalbų dienos.

Balandžio 23 dieną Rygiškių Jono gimnazijoje vyko Kolpingo kolegijos organizuotas renginys –Karjeros pamoka ir  „Protų kovos su Robertu Petrausku“.
Pirmoji renginio dalis buvo paskaita apie krikščionišką Kolpingo kolegiją, jos mokymą ir vertybes. Po paskaitos laukė protmūšis, kuriame dalyvavo 7 komandos, 3 iš jų atstovavo Marijonų gimnaziją. Protmūšį sudarė keturi turai, kuriuose reikėjo atsakyti į klausimus, susijusius su istorija, muzika, dizainu ir t.t. Prireikė greito loginio mąstymo ir komandinio darbo bei savitvardos per garsiai nepasakyti atsakymo prieš jį užrašant. Artėjant renginio pabaigai, į lyderių gretas pateko ir jose iki paskutinio klausimo išsilaikė mūsų gimnazijos komanda, kurią sudarė devyni IIIa klasės mokiniai („Ne komanda“) ir mokytoja – karjeros koordinatorė Inga Čeplikienė. Galutinis rezultatas – iškovota 2 vieta ir prizas – pakvietimas į Kolpingo kolegijos vasaros stovyklą Anykščių rajone.
Galime pasidžiaugti, kad gimnazijų moksleiviai aktyviai dalyvauja renginiuose ir reprezentuoja savo mokyklas. Dėkojame mokytojai Ingai Čeplikienei už paskatinimą dalyvauti konkurse ir pagalbą jame.

Balandžio 26 dieną 6c klasės mokiniai apsilankė Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose. Vilkaviškio raj. Ten jie susipažino su XIXa. pab. – XXa. pr. pasiturinčio valstiečio gyvenamąja aplinka, su J.Basanavičiui skirta ekspozicija. Taip pat dalyvavo pamokoje vaidinime suvalkietiškoje stuboje, kurios metu buvo inscenizuojama autentiška XIXa. slaptosios mokyklos dvasia, susipažino su daraktorių mokyklos mokymo priemonėmis, pasimokė rašyti ,,grifelinėse“ lentelėse.
Už turiningą kelionę mokiniai dėkingi klasės auklėtojai Rimai Dragūnevičienei.

                     ,,Turiu viltį, Viešpatie, ir tvirtai tikiuosi, kad dėl Jėzaus Kristaus nuopelnų duosi man
                       išganymui reikalingų malonių. Viešpatie, sustiprink mano viltį’’.

Gegužės 2 d. Marijonų gimnazijos abiturientai kartu su auklėtojomis Laima Grinkiene ir  Edita Avižieniene  vyko į Kryžių kalną – analogų Europoje neturinčią sakralinę vietą pastatyti savo kryžių.
Pakeliui užsuko į Kėdainius ir pasigrožėjo jo senamiesčiu, kuris įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Nuo reformacijos laikų išlikęs  unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai. Urbanistiniu požiūriu Kėdainių senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. XVII a. valdant įtakingiems didikams Radviloms, miestas buvo planuojamas ir tvarkomas Europos miestų pavyzdžiu. Čia  vyravo tolerantiška politika kitataučių ir kitatikių atžvilgiu – 6 religinės bendruomenės turėjo įvairių laisvių, privilegijų ir nuolaidų. Gyveno ne tik katalikai, protestantai ir stačiatikiai, bet puikiai sutarė ir žydai, vokiečiai, net škotai (didžiausia bendruomenė Baltijos jūros regione).
Čia  ir dabar stovi 4 bažnyčios (katalikų – Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia ir Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia, taip pat Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė.                                                                                                         
  Na, o Kryžių kalne  abiturientai  turėjo galimybę pasimelsti, pamąstyti apie ateitį, sėkmę, pasirinkimus, atsakomybę… Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno koplyčioje už abiturientų sėkmę šv. Mišias aukojo gimnazijos kapelionas kun. Piotr Wojtonis MIC.  

Keliaujantys į Kryžių kalną ( Jurgaičių kaimas , vos 12 km į šiaurę nuo Šaulių miesto) ir jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile. Kryžius į kalną neša ir stato tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenės – ištisi kaimai, parapijos, įvairios organizacijos, šeimos, giminės, klasės. Kryžių statymo motyvus dažnai atspindi prie jų pritvirtinti arba juose įrėžti įrašai: padėkos, maldavimai, prašymai, pažadai, vardai, datos, įvardyti svarbiausi gyvenimo įvykiai. Kryžiai bei koplytstulpiai yra ne tik žmonių maldingumo atspindys, bet kai kurie pripažinti ir kultūros paminklais.
Kryžių kalne 1993 m. rugsėjo 7-ąją lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Čia jis aukojo šventąsias Mišias, kurių metu meldėsi už Lietuvos tikėjimo kankinius ir visą krikščioniškąją Europą. Šventasis Tėvas apsilankymo metu prisakė :,,Šį kryžių kalną turite rodyti visai Europai, visam pasauliui’’.
Dabar čia skaičiuojama per šimtas tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų, su ant jų sukabintais rožiniais.
Tai buvo prasminga kelionė.