Archyvas

Tradicinė abiturientų kelionė į Kryžių kalną



Gegužės 6 d. gimnazijos abiturientai vyko į Kryžių kalną – analogų Europoje neturinčią sakralinę vietą pastatyti savo kryžių. Čia jie turėjo galimybę pasimelsti, pamąstyti apie ateitį, sėkmę, pasirinkimus, atsakomybę… ,,Turiu viltį, Viešpatie, ir tvirtai tikiuosi, kad dėl Jėzaus Kristaus nuopelnų duosi man išganymui reikalingų malonių. Viešpatie, sustiprink mano viltį’’. Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno koplyčioje už abiturientų sėkmę šv. Mišias aukojo gimnazijos kapelionas kun. Piotr Wojtonis MIC. 
Keliaujantys į Kryžių kalną, jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile. Kryžius į kalną neša ir stato tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenės – ištisi kaimai, parapijos, įvairios organizacijos, šeimos, giminės, klasės. Kryžių statymo motyvus dažnai atspindi prie jų pritvirtinti arba juose įrėžti įrašai: padėkos, maldavimai, prašymai, pažadai, vardai, datos, įvardyti svarbiausi gyvenimo įvykiai. Kryžiai bei koplytstulpiai yra ne tik žmonių maldingumo atspindys, bet kai kurie pripažinti ir kultūros paminklais.
Abiturientai, jų auklėtojos bei gimnazijos kapelionas pabuvojo ne tik Kryžių kalne, bet ir Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne. Vienuoliams svetingumas – šventa pareiga. Visus atvykstančius į vienuolyną šv. Benediktas liepia priimti kaip patį Kristų, nes Jis yra pasakęs: „Buvau keleivis, ir mane priglaudėte“ (Mt 25, 35). Tai vyrų vienuolynas, kurių dauguma – prancūzai, atvažiavę iš savo tėvynės melstis už Lietuvą. Regula griežta, kontempliatyvi. Pagrindinė veikla – malda ir grigališkasis giedojimas, kurio didžiulėje, bet jaukioje bažnyčioje kelis kartus per dieną leidžiama klausytis ir pasauliečiams. Vienuoliai pasirinko ir visą savo gyvenimą paskyrė Dievo ieškojimui. Patyrę, kaip veikia Dievas, jie gali supratimu, patarimu bei malda padėti ieškančiam pašaukimo, norinčiam pagilinti tikėjimo ar maldos gyvenimą, išgyvenančiam sunkumus. Čia gera tiems, kurie ieško tylos, ramybės, poilsio, maldos. 
Kas įsimena, viešint Šv. Benedikto vienuolyne? Vienuolių susikaupimas, vidinė šviesa ir, žinoma, tyla. Čia daug tylos ir ramybės. Vienuoliai dirba labai daug: prižiūri patalpas, daržus, sodina medžius, tvarko didžiulę parko teritoriją, turi bičių, atlieka įvairius buities darbus, skaito, meldžiasi ir gieda. Aplink vienuolyną įspūdingas peizažas – atsiveria begalinės tolumos.  
Tai buvo labai prasminga kelionė.

Mokinių priėmimas į MARIJAMPOLĖS MARIJONŲ GIMNAZIJĄ vyks

2011 m. birželio 4 d. (šeštadienį) 10.00 val.

Dokumentai priimami nuo 9.00 val. 111 kabinete. 

***
Muzika ir ritmas randa kelią į slapčiausią vietą žmogaus sieloje.
Peter Hoeg

Muzika privalo išskelti ugnį iš žmogaus sielos.
L. van Bethovenas

Muzika – tai didžiausias gėris, kurį pažįsta mirtingieji.
D. Adisonas

Muzika negali mąstyti, bet ji gali įkūnyti mintį.
R.Vagneris



Mokinių priėmimas į MARIJAMPOLĖS MARIJONŲ GIMNAZIJĄ vyks

2011 m. birželio 4 d. (šeštadienį) 10.00 val.

Dokumentai priimami nuo 9.00 val. 111 kabinete. 

Gimnazijos mokytojų kelionė po šiaurės rytų Lietuvą

Gegužės 14 d. Gimnazijos mokytojai buvo išvykę pasižvalgyti po šiaurės rytų Lietuvą – Aukštaitijos nacionalinį parką.

Aukštaitijos nacionalinis parkas – yra šiaurės rytų Lietuvoje, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonuose.

Tai seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais. Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos draustinių. Keli senieji kaimai turi etnokultūrinių draustinių statusą. Tai yra puiki vieta tiek norintiems geriau pažinti gamtą ir Aukštaitijos kultūros paveldą, tiek norintiems tiesiog atsipūsti nuo sunkaus kasdienio darbo.
Aplankėme prieš metus sudegusią ir šiuo metu jau atstatomą Labanoro Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, kol kas dar neuždengtą stogu. Išgelbėta liko tik varpinė. Bažnyčiai atstatyti daugiau nei 250 tūkst. litų paaukojo gyventojai, 100 tūkst. litų skyrė Švenčionių rajono savivaldybė. Vyriausybė prie sudegusios Labanoro bažnyčios atstatymo darbų prisidėjo puse milijono litų.
Taip pat aplankėme liaudies architektūros formų Palūšės Šv. Juozapo medinę bažnyčią, stovinčią Palūšės kaime, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos. Bažnyčios viduje yra vertingų tautodailės kūrinių – ant lentos tapytų paveikslų, įvairiausių drožinių. Į vakarus nuo bažnyčios stovi medinė varpinė, aštuonkampė ir vienintelė tokia Lietuvoje. O žalvariniai varpai, puošti barokiniais ornamentais, nulieti dar 1752 ir 1772 metais. Bažnyčia yra ant kalno, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Lūšio ežerą. Už rytinės šventoriaus sienos yra įspūdingos senosios kaimo kapinaitės. Palūšės bažnyčia su varpine buvo pavaizduota ant vieno lito kupiūros.
Vėliau vykome į Strigailiškio kaime esantį restoraną „Romnesa”stebėti edukacinę „Parodomojo šakočio kepimo“ programą bei išbandyti savo jėgas šakočio kepimo procese. Demonstruodama, kaip senovėje buvo kepamas tradicinis lietuviškas šakotis, kepėja Marytė Gudonienė pasakojo, kad pradedant kepti šakotį reikalingi krosnis arba židinys bei malkos. Geriausia – beržinės, mat jos yra kaitriausios. Dar reikia turėti iešmą, formą ir skardą, į kurią pilama tešla. Vyko ,,gyvas procesas‘‘, kai kepėjas šakotį kepa prie atviros ugnies.
Pabuvojome Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje. Tai perspektyvi, moderni, atvira kaitai, saugi, prestižinė, puoselėjanti tradicijas Anykščių krašto mokykla. Gimnazijos direktorė Irena Andriukaitienė papasakojo apie gimnazijos vertybes, vykdomus projektus.
Viešėdami Anykščiuose dalyvavome pažintinėje programoje ,,Vyno kelias Lietuvoje‘‘. Ši programa kas mėnesį sulaukia daugiau nei 400 turistų. Susipažinome su lietuviško vyno tradicijų kaita, kurią įtakojo besikeičiantys laikmečiai ir požiūriu į lietuvišką vyną. Mokamos degustacijos metu bendrovės ,,Anykščių vynas‘‘ specialistė supažindino su gėrimų sudėtimi, aromato ir skonio ypatumais, ragavimo kultūra.
Anykščių miesto pakraštyje, ant Katilos kalno, gerai žinoma žiemos sporto aistruoliams įsikūrusi vasaros rogučių trasa, norintiems azartiškai leisti laisvalaikį visais metų laikais. Čia galima buvo patirti greičio, vėjo ir adrenalino kupiną kelionę. Leistis kalneliais gali visi. Trasos ilgis 500 m, o skriejama žemyn 40 km/h greičiu.
Po smagių nusileidimų vykome prie lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno kapo ir paminklo ant Liudiškių kalvos. Ši kalva senųjų anykštėnų dar vadinta smėliakalniais, Anykščių „sachara”, nes buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Vėliau pradėjusios augti pušelės tapo pušynu. Ant šios kalvos svajojo ir kūrė Antanas Baranauskas . Šį kalną vienas ar su svečiais dažnai lankydavęs rašytojas Antanas Vienuolis,
grožėdavęsis plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis. Jis čia vėliau parinkęs vietą Jono Biliūno kapui.
Sirgdamas ir gyvendamas toli nuo tėvynės, Jonas Biliūnas sukūrė poetinį testamentą : ,,Kad numirsiu, man pakaskit / Ant Šventosios upės Kranto: / Kad matytų kapas sodžių, / Kūdikėlis kur užaugau…‘‘ 1953 m. Jono Biliūno palaikai iš Zakopanės buvo perlaidoti Anykščiuose ant šios kalvos. 1958 m. virš kapo iškilo 14 m aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklas – monumentas Laimės žiburys iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų, kurį palietus, sakoma, pasiekiama laimė. Lietuviui rašytojo kapas tapo ta vieta, kur užkopus aukštai,  gilaus apmąstymo akimirką, pasiryžtume gyventi taip, jog mūsų ir artimųjų gyvenimas “būtų laimingas, rožėmis ir lelijomis išpintas”.
Tai buvo įdomi, turininga ir prasminga išvyka.

Levita Kiverienė

Mokinių priėmimas į MARIJAMPOLĖS MARIJONŲ GIMNAZIJĄ vyks

2011 m. birželio 4 d. (šeštadienį) 10.00 val.

Dokumentai priimami nuo 9.00 val. 111 kabinete. 

Gegužės 18 dieną Vilniuje III a klasės gimnazistas Matas Kadusauskas su istorijos mokytoja Laima Grinkiene dalyvavo Europos egzamino finaliniame ture. Į baigiamąjį turą buvo pakviesta 30 mokinių iš visos Lietuvos mokyklų, kurie geriausiai išlaikė egzaminą II ture. Matas laimėjo aukštą prizinę vietą. Renginys vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10). Egzaminą organizavo Europos Komisija .
Europos egzaminas – tai Europos dienos minėjimo renginių ciklo dalis. Egzamino tikslas – didinti visuomenės, ypač moksleivių, domėjimąsi Europos Sąjunga, europiečių teisėmis ir galimybėmis bendrojoje rinkoje. Egzamino dalyviai turėjo atsakyti į įvairaus sudėtingumo klausimus, susijusius su ES istorija, institucijomis, politika ir aktualijomis.
Vėliau buvo aplankyta šv. Bernardinų naujai atrestauruotas vienuolyno kompleksas ir pagilintos istorijos žinios ne tik apie Europos Sąjungą, bet ir apie Lietuvos viduramžius.
Sveikiname Matą Kadusauską ir jo mokytoją Laimą Grinkienę .

2010 m. lapkričio 25 d. Pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos suvažiavimas Šiauliuose.

Šiauliuose vyko pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos suvažiavimas ir valdybos narių susirinkimas.

Susitikimo metu buvo svarstyta:

• Kompiuterinės programos ,,Pagalbos specialistų informacinė sistema“.

• LPPTVA veiklos ataskaita.

• Naujų valdybos narių rinkimai.

• PPT aktualijos ir problemos.

• Numatytas PPT akcijos ,,Tėvų metai“ veiklos planas.

2011 m. kovo 15 d. Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos valdybos posėdis.

Vilniaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vyko Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos valdybos posėdis. Posėdyje dalyvavo Alytaus miesto PPT direktorė Jolanta Karčiauskienė, Kauno raj. Švietimo centro PPT direktorius Dalius Balčiūnas, Marijampolės PPT direktorė Gražina Ambrasienė, Vilniaus miesto PPT direktorė Roma Vida Pivorienė, Vilniaus rajono PPT direktorius Roman Juchnevič.

2011 m. kovo 15 d. Straipsnis laikraštyje tema ,,Mokykla tėvams ir auklėtojams“ – jau Marijampolėje!“.

Marijampolės laikraštyje ,,Suvalkietis“ Nr.31 (9264) kovo 15 d. buvo išspausdintas straipsnis tema ,,Mokykla tėvams ir auklėtojams“ – jau Marijampolėje!“. Straipsnį parengė tarnybos psichologės Jolita Adomaitytė ir Joleta Norkienė.

„Mokykla tėvams ir auklėtojams” – jau Marįjampolėje!

Didžiausia dovana šeimai – ge­bėjimas vienas kitą išgirsti, pajausti ir atsiliepti meile, supratimu ir pa­garba. Labai sunku siekti pilnatvės ir santarvės, kai nežinai, kaip tai padaryti.

Vaiką užklupusios problemos paliečia ne vien jį patį, bet ir tėvus bei mokytojus. Dažniausiai tai tėvų nežinojimo ir nemokėjimo elgtis su vaikais išraiška. Tai nėra jų blogos valios, tikslingo elgesio pasekmė, tiesiog nesugebėjimas tinkamais būdais auklėti vaikus. Todėl labai svarbu mokyti tėvus ir auklėtojus praktinių gebėjimų, lei­džiančių kurti tinkamus santykius su vaikais.

Jau keletą metų sėkmingai įgy­vendinama tarptautinė prevencinė programa „Mokykla tėvams ir auklėtojams”, kurios vykdytojai šalyje yra Vilniaus psichologinė pedagogi­nė tarnyba (PPT), programos koor­dinatorė – Vilniaus PPT psichologė Liucyna Narkevič Skurko.

Šios programos tikslas – mokyti tėvus ir auklėtojus konstruktyviai bendrauti su vaikais ir paaugliais, kurti pagarbius tarpusavio santy­kius. Programa remiasi T.Gordono koncepcija „Auklėjimas be pralai­mėjimų”, bei A.Faber ir E.Mazliš „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų” mokymais. Labai svarbi pačių tėvų pozicija ir atsakomybė už vaikus. Kad šios trys grandys kokybiškai funkcionuotų, būtinas mokymasis ir augimas, konkrečių tikslų bei uždavinių siekimas ir įgyvendinimas.

Vilniaus PPT vadovės Romos Vidos Pivorienės iniciatyva ir pastan­gomis buvo rastas finansavimas pa­mokyti psichologus iš įvairių Lietu­vos miestų dirbti pagal šią programą. Mokymai vyko šiemet vasario 21-25 dienomis Vilniuje, o juos finansavo Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės.